Lęšis (optika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lęšis.
Optiniai lęšiai gali būti naudojami šviesai surinkti.

Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais. Lęšiai skirstomi į glaudžiamuosius, sklaidomuosius ir afokalinius. Glaudžiamųjų lęšių laužiamoji geba D > 0. Sklaidomųjų D < 0. Afokalinių D = 0. Tokie lęšiai naudojami lęšių ydų kompensavimui.

[taisyti] Lęšio laužiamoji geba

{D}=(n-1)\Big(\frac{1}{R_1}-\frac{1}{R_2}\Big)

Čia:

n – medžiagos, iš kurios pagamintas lęšis, lūžio rodiklis;
R – lęšio paviršių kreivumo spinduliai. Laikoma, kad R>0, kai paviršius yra iškilasis, ir R<0, kai paviršius yra įgaubtasis.

[taisyti] Kitokie lęšiai

Taip pat lęšiais kartais vadinami ir įtaisai ar organai, laužiantys ir fokusuojantys garsą (akustinis lęšis, kokius turi banginiai), elektronų srautą (elektroniniame mikroskope) ir pan.


Vikiteka

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis