Lęšis (optika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lęšis.
Optiniai lęšiai gali būti naudojami šviesai surinkti.

Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais. Lęšiai skirstomi į glaudžiamuosius, sklaidomuosius ir afokalinius. Glaudžiamųjų lęšių laužiamoji geba D>0. Sklaidomųjų D<0. Afokalinių D=0. Tokie lęšiai naudojami lęšių ydų kompensavimui.

Lęšio laužiamoji geba[taisyti | redaguoti kodą]

{D}=(n-1)\Big(\frac{1}{R_1}-\frac{1}{R_2}\Big)

Čia:

n – medžiagos, iš kurios pagamintas lęšis, lūžio rodiklis;
R – lęšio paviršių kreivumo spinduliai. Laikoma, kad R>0, kai paviršius yra iškilasis, ir R<0, kai paviršius yra įgaubtasis.

Kitokie lęšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat lęšiais kartais vadinami ir įtaisai ar organai, laužiantys ir fokusuojantys garsą (akustinis lęšis, kokius turi banginiai), elektronų srautą (elektroniniame mikroskope) ir pan.


Vikiteka