Paul-Émile Janson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Paul-Émile Janson
Gimė: 1872 m. gegužės 30 d.
Briuselis
Mirė: 1944 m. kovo 3 d. (71 metai)
Buchenvaldo konclageris
Vaikai:

Paul-Henri Spaak

Veikla: belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras

Paul-Émile Janson (1872 m. gegužės 30 d. Briuselis1944 m. kovo 3 d. Buchenvaldo konclageris) – belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, liberalų veikėjas.

Tėvas – liberalų politikas Paul Janson. Sesuo Marie Janson 1921 m. tapo pirmąja Belgijos Senatore moterimi; jos sūnus – Belgijos ministras pirmininkas ir NATO generalinis sekretorius Paul-Henri Spaak[1].

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Briuselio laisvajame universitete baigė teisę. Studijuojamas (1891 m.) pasisakė už tai, kad būtų įvesta visuotinė rinkimų teisė[2].

Po studijų – advokatas, kurį laiką Vrije Universiteit Brussel (VUB) profesorius. Masonų ložės Les vrais Amis de l'Union et de l'Honneur Briuselyje narys.[3] Nuo 1910 m. Belgijos deputatų rūmų narys, nuo 1920 m. gynybos ministras, Henri Jaspar kabinete (19271931), vėliau – ir Charles de Broqueville (19321934), 1939-1940 m. Hubert Pierlot kabinete – teisingumo ministras, 1937-1938 m. ministras pirmininkas, 1939 m. užsienio reikalų ministras[4].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Clear Stearer“, Time, 1937
  2. Biografija (anglų k.)
  3. Eugen Lennhoff, Oskar Posner, Dieter A. Binder: Internationales Freimaurerlexikon. 5. Auflage. Herbig, München 2006, ISBN 978-3-7766-2478-6, S. 432
  4. Biografija Liberalų archyvas (flamandų k.)