Pastrėvio herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pastrėvio herbas – Pastrėvio kaimo heraldinis simbolis.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidabriniame skydo lauke žalias vandens malūno ratas su auksine ašimi, skydo galva mėlyna, atskirta debesiška linija.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžių mene dažnai vaizduojamas „gyvenimo ratas“, kuris gali žmogų iškelti ir nusmukdyti, arba „laimės ratas“, niekada nesustojantis ir permainingas. Kasdienėje kalboje dažnai vartojame posakius „ratas pasisuks“ (pasikeis likimas) arba „sustabdyti istorijos ratą“. Daugelyje pasaulio kultūrų ratas yra tobulumo, saulės simbolis. Ir Lietuvoje birželio pabaigoje per Rasos šventę nuo aukštumėlių paleidžiami degantys ratai, kad nusileidusi saulė ir vėl pakiltų kitą dieną.
  • Sidabrinė skydo spalva – heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę, siejama su vandeniu – vienu iš visatos elementų.
  • Žalia spalva – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties įsikūnijimas, augmenijos spalva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais svarstant naujo herbo idėjas buvo nuspręsta naujajame Pastrėvio herbe pavaizduoti vandens malūno ratą, kuris simbolizuotų nuo seno kaime buvusį malūną, elektros energijos gamybą, seniūnijoje esančius vandens telkinius.

Pastrėvio herbas patvirtintas 2006 m. liepos 19 d. LR prezidento dekretu Nr. 685

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]