Kabala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kabaloje vaizduojamas Gyvybės medis
Kabaloje vaizduojamas Gyvybės medis

Kabala (hebr. קַבָּלָה kabbālāh – 'gavimas') vadinama mistinė žydų tradicija, apimanti savitą Tanacho egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, Dievo vidaus gyvenimą, blogio kilmę.

Turinys

[taisyti] Statusas judaizme

Judaizmas turi nedidelį skaičių (13) dogmų, t.y. tikėjimo punktų, privalomų kiekvienam save siejančiam su šia religija. Jas suformulavo viduramžių mąstytojas Mozė Maimonidas. Į jo sąrašą įeina, pvz., tikėjimas Dievo vienumu, amžinumu, o taip pat - Sinajaus Įvykio tikrumas bei Šv.Rašto dieviška kilmė. Kaip pažymi Paul'is Johnson'as, judaizmas palieka išpažinėjui teisę turėti savą nuomonę subtiliais teologiniais klausimais (ir tai skiria judėjišką dvasingumą nuo krikščionybės istorijoje pasitaikiusių laikotarpių, kada dėl teologinio niuanso tikintysis „galėjo būti gyvas sudegintas“)[1]; istorija lėmė taip, kad judaizmas labiau akcentuoja halachą (priesakus ir papročius), nei mistinę teologiją. Kabalos mokymai judaizme laikomi autoritetingais, tačiau griežtąja prasme jie nėra privalomi, kaip, pvz., Katalikų Bažnyčios dogmos.

[taisyti] Istorinė kilmė

Teologinės spekuliacijos, mistiniai motyvai pasirodo jau Biblijoje - pvz., pranašo Ezechielio knyga detaliai aprašo Dievo „Vežėčias“ su paslaptingomis angeliškomis būtybėmis. Dar iki Talmudo ankstyviausiosios dalies - Mišnos - žydai turėjo gausią apokaliptinę raštiją. Talmude paliudyta, kad pirmųjų amžių rabinai pripažino mistinius mokymus ir okultines praktikas, tyrinėtojų siejamas su Ezechielio ištaromis apie Dievo Vežėčias ir Pradžios knygos Pasaulio sukūrimo aprašymų - tiksliau, iš šių mįslingų ir detalių tekstų aiškinimo. Taip pat Talmude paliudyti apribojimai šiuos mokymus skleisti ir net draudimas taikyti okultines žinias, gautas iš šventųjų tekstų.

[taisyti] Kabalos šaltiniai

Svarbiausi Kabalos šaltiniai:

  • „Sefer Raziel HaMalakh“ (hebr. "Angelo Racielio knyga"),
  • „Sefer Bahir“,
  • „Sefer Yetzira“
  • „Sefer HaZohar“ (זהַר – 'švytėjimas, spindėjimas'), pagal pasaulietinę versiją išleistas XIII a. ispano Moshe de Leon. Šiame veikale išdėstyta 14 „Žaidimo taisyklių“ – tarsi Dievo įsakymų.

Kiti ypatingi tekstai:

  • „Šaarei Bina“ (Supratimo vartai) – 50 aspektų
  • „Šaar haGilgulim“ (Reinkarnacijų vartai), parašytas ARI (Lurijos) mokinio Chaimo Vitalio z"tl.

[taisyti] Temos ir sąvokos

Vakarietiškajai „hermetinei“ tradicijai, kitaip vadinamai „Taro kabala“, charakteringa kabalistinio Gyvybės medžio schema. Sefirų ir jas jungiančių takų sąsajos su hebrajų abėcėlės raidėmis priskiriamos Atanasijui Kircheriui.
Vakarietiškajai „hermetinei“ tradicijai, kitaip vadinamai „Taro kabala“, charakteringa kabalistinio Gyvybės medžio schema. Sefirų ir jas jungiančių takų sąsajos su hebrajų abėcėlės raidėmis priskiriamos Atanasijui Kircheriui.


Kabaloje svarbus vaidmuo teikiamas 22 hebrajų abėcėlės raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (Etz Hayim), atspindintį šviesos arba energetines galias.

  • Gyvybės medis
  • Sefira
  • Keter
  • Chochma
  • Bina
  • Chesed
  • Gevura
  • Tiferet
  • Necach
  • Hod
  • Jesod
  • Malkut
  • Cimcum Alef, Cimcum Bet
  • Yetzer haRa – piktas pradas
  • Lašon haRa – piktas liežuvis
  • Ayin haRa – pikta akis
  • 50 supratimo vartų
  • 32 išminties keliai
  • Cadikas
  • Įsakymai (2, 7, 10, 613)

[taisyti] Istorija

Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą Abraomą. Antrame amžiuje rabinas Jochanan ben Sakkai parašė pagrindinę Kabalos knygą Zohar. Pagrindinės temos buvo spekuliacijos apie biblijinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Ištisus šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhako Lurios (Ari) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo XVI amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.

Per paskutinį dešimtmetį susidomėjimas Kabala labai padidėjo. Šiuo metu yra dvi dideles Kabalos mokyklos, turinčios mokymo centrus visame pasaulyje. Ypač Kabala paplitusi JAV garsenybių ir turtingųjų tarpe bei Izraelyje.

[taisyti] Autoritetai

Ypatingą vaidmenį Kabalos studijoms suvaidino Lietuvos ir lietuviškosios krypties rabinai

  • Vilniaus Gaonas
  • Rabinas Solomon Eliahšyv z"tl iš Šiaulių (1841-1925)
  • Rabinas Josef Solomon Eliahšyv iš Jeruzalės (šiauliškio anūkas)
  • Chofetz Chaym (Išrael Meir Kagan z"tl)

Garsūs pasaulio rabinai kabalistai:

  • Rabinas ARI (Lurija) z"tl
  • Rabinas Jehuda Ašlagas z"tl
  • Rabinas Jehuda Bergas
  • Rabinas Michaelis Laitmanas

[taisyti] Kas nėra kabala

Visas Kabalos kryptis galima bendrai suskirstyti į 2 grupes:

  • orginaliąją, košer, judėjiškąją arba Izraelio Kabalą (Kabbalah) ir
  • vakarietišką, okultinę, ezoterinę, maginę, hermetinę, Tarot Kabalą. Ypač ryškiai skiriasi jų „Gyvybės medžio“ schemos. „Košer“ kabalos išpažinėjai nuo šios tradicijos kategoriškai atsiriboja.

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išnašos

  1. ↑ Paul Johnson, „Žydų istorija“, Aidai 1999, p. 329

[taisyti] Apibrėžimai

[taisyti] Bendros nuorodos

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Kabala"
Asmeniniai įrankiai