Kabala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie miestą žr. Kabala (Azerbaidžanas).


 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Kabaloje vaizduojamas Gyvybės medis

Kabala (hebr. קַבָּלָה; kabbālāh – 'gavimas') vadinama mistinė žydų tradicija, apimanti savitą Tanacho egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, Dievo vidaus gyvenimą, blogio kilmę.

Statusas judaizme[taisyti | redaguoti kodą]

Judaizmas turi nedidelį skaičių (13) dogmų, t. y. tikėjimo punktų, privalomų kiekvienam save siejančiam su šia religija. Jas suformulavo viduramžių mąstytojas Mozė Maimonidas. Į jo sąrašą įeina, pvz., tikėjimas Dievo vienumu, amžinumu, o taip pat - Sinajaus Įvykio tikrumas bei Šv. Rašto dieviška kilmė. Kaip pažymi Paul'is Johnson'as, judaizmas palieka išpažinėjui teisę turėti savą nuomonę subtiliais teologiniais klausimais (ir tai skiria judėjišką dvasingumą nuo krikščionybės istorijoje pasitaikiusių laikotarpių, kada dėl teologinio niuanso tikintysis „galėjo būti gyvas sudegintas“)[1]; istorija lėmė taip, kad judaizmas labiau akcentuoja halachą (priesakus ir papročius), nei mistinę teologiją. Kabalos mokymai judaizme laikomi autoritetingais, tačiau griežtąja prasme jie nėra privalomi, kaip, pvz., Katalikų Bažnyčios dogmos.

Istorinė kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Teologinės spekuliacijos, mistiniai motyvai pasirodo jau Biblijoje - pvz., pranašo Ezechielio knyga detaliai aprašo Dievo „Vežėčias“ su paslaptingomis angeliškomis būtybėmis. Dar iki Talmudo ankstyviausiosios dalies - Mišnos - žydai turėjo gausią apokaliptinę raštiją. Talmude paliudyta, kad pirmųjų amžių rabinai pripažino mistinius mokymus ir okultines praktikas, tyrinėtojų siejamas su Ezechielio ištaromis apie Dievo Vežėčias ir Pradžios knygos Pasaulio sukūrimo aprašymų - tiksliau, iš šių mįslingų ir detalių tekstų aiškinimo. Taip pat Talmude paliudyti apribojimai šiuos mokymus skleisti ir net draudimas taikyti okultines žinias, gautas iš šventųjų tekstų.

Kabalos šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausi Kabalos šaltiniai:

  • „Sefer Raziel HaMalakh“ (hebr. "Angelo Racielio knyga"),
  • Sefer Bahir“,
  • „Sefer Yetzira“
  • Sefer HaZohar“ (זהַר – 'švytėjimas, spindėjimas'), pagal pasaulietinę versiją išleistas XIII a. ispano Moshe de Leon. Šiame veikale išdėstyta 14 „Žaidimo taisyklių“ – tarsi Dievo įsakymų.

Kiti ypatingi tekstai:

  • „Šaarei Bina“ (Supratimo vartai) – 50 aspektų
  • „Šaar haGilgulim“ (Reinkarnacijų vartai), parašytas ARI (Lurijos) mokinio Chaimo Vitalio z"tl.

Temos ir sąvokos[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarietiškajai „hermetinei“ tradicijai, kitaip vadinamai „Taro kabala“, charakteringa kabalistinio Gyvybės medžio schema. Sefirų ir jas jungiančių takų sąsajos su hebrajų abėcėlės raidėmis priskiriamos Atanasijui Kircheriui.


Kabaloje svarbus vaidmuo teikiamas 22 hebrajų abėcėlės raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (Etz Hayim), atspindintį šviesos arba energetines galias.

  • Gyvybės medis - kabalistinė Sefirų schema, tapatinama Gyvybės ir Pažinimo medžiais, augusiais bibliniame Edeno sode.
  • Sefira - taip vadinamos dievo emanacijos, drauge su jas talpinančiais "indais" sudarančios savotiškas atskiras Dievo hipostazes.
  • Keter - pirmoji ir aukščiausioji sefira. (Žodis "keter" reiškia karūną.)
  • Chochma - antroji ir vyriškoji sefira, įkūnijanti išmintį. Taip pat vadinama Tėvu.
  • Bina - trečioji sefira, vadinama "motina". Žodis "binah" reiškia įžvalgą.
  • Chesed (hebr. malonė)
  • Gevura (hebr. rūstybė)
  • Tiferet (hebr. tobulumas)
  • Necach (hebr. pergalė)
  • Hod (hebr. šlovė)
  • Jesod (hebr. pamatas)
  • Malkut (hebr. karalystė). Pastaroji sefira įkūnija mūsų pasaulį - žemiausiąją Dievo hipostazę.
  • Cimcum Alef - pirmas susitraukimas
  • Cimcum Bet - antras susitraukimas
  • Yetzer haRa – piktas pradas
  • Lašon haRa – piktas liežuvis
  • Ayin haRa – pikta akis
  • 50 supratimo vartų
  • 32 išminties keliai
  • Įsakymai (2, 7, 10, 613)

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą Abraomą. XII a. pasirodė pamatinis Kabalos veikalas - Sefer ha Zohar. Ją neva parašęs antrojo amžiaus rabis Simonas bar Jochajas. Pagrindinės Zohar temos - spekuliacijos apie biblinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhako Lurios (Ari) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo XVI amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.

Per paskutinį dešimtmetį susidomėjimas Kabala labai padidėjo. Šiuo metu yra dvi dideles Kabalos mokyklos, turinčios mokymo centrus visame pasaulyje. Ypač Kabala paplitusi JAV garsenybių ir turtingųjų tarpe bei Izraelyje.

Autoritetai[taisyti | redaguoti kodą]

Ypatingą vaidmenį Kabalos studijoms suvaidino Lietuvos ir lietuviškosios krypties rabinai

  • Vilniaus Gaonas
  • Rabinas Solomon Eliahšyv z"tl iš Šiaulių (1841-1925)
  • Rabinas Josef Solomon Eliahšyv iš Jeruzalės (šiauliškio anūkas)
  • Chofetz Chaym (Išrael Meir Kagan z"tl)

Garsūs pasaulio rabinai kabalistai:

  • Rabinas Rašbi (Šimonas bar Johajas) (knygos Zohar autorius)
  • Rabinas ARI (Izaokas Lurija) z"tl
  • Rabinas Baal HaSulam (Jehuda Ašlagas) z"tl
  • Rabinas Rabaš (Baruchas Ašlagas)
  • Rabinas Jehuda Bergas (Amerikiečių kabalistas, ne kartą įtartas dėl aferizmo)
  • Rabinas Michaelis Laitmanas (Tarptautinės kabalos mokyklos Bnei Baruch įkūrėjas ir vadovas)

Kabalos kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Kabalos puoselėtojai judėjai kategoriškai atsiriboja nuo tų, kurie pritaikė gausius kabalistinius motyvus madingiems vakarų mokymams (pradedant Golden Dawn ir Thelema, o baigiant nesuskaičiuojamomis New Age pakraipos knygomis, kuriose kabalistiniai motyvai laisvai derinami su indų jogos praktikomis, astrologija ir kt.). Siekdami išsiskirti, "tikrieji" judėjų kabalistai įvardina savo tradiciją kaip košer arba izraeli kabala.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Paul Johnson, „Žydų istorija“, Aidai 1999, p. 329

Apibrėžimai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kabala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Bendros nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka