Pakruojo gaisrinė

Koordinatės: 55°58′40″š. pl. 23°51′01″r. ilg. / 55.977818°š. pl. 23.850327°r. ilg. / 55.977818; 23.850327
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°58′40″š. pl. 23°51′01″r. ilg. / 55.977818°š. pl. 23.850327°r. ilg. / 55.977818; 23.850327

Pakruojo senoji gaisrinė po rekonstrukcijos, 2021 m.
Pakruojo senoji gaisrinė, 2014 m.
Gaisrinės pastato kopija Rumšiškėse
Pastate pakeistos garažo durys, 2014 m.

Pakruojo senoji gaisrinė – valstybės saugomas istorijos paveldo objektas (30734), stovintis Pakruojo miesto centre, Laisvės a. 10.[1] Į Kultūros paveldo registrą įtrauktas 2005 m. Šios gaisrinės pastato kopija pastatyta Lietuvos liaudies buities muziejuje, ekspozicijoje „Miestelis“.[2]

Originalus pastatas perstatytas. Šiandieninė Pakruojo priešgaisrinė tarnyba yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, įsikūrusi L. Giros g. 3D.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pradžioje Pakruojo miestelyje suburta ugniagesių draugija. 1928 m. gausėjant gaisro gesinimo priemonėms buvo pastatyta gaisrininkų stoginė turimam inventoriui laikyti, patalpos budinčiajam. Taip pat buvo įrengta salė. Ugniagesių stoginės pastato salė anuomet naudota ir miestiečių reikmėms - šokiams, vaidinimams, nes į parapijos namus kitų religinių bendruomenių nariai neidavo, o čia galėdavo rinktis ir lietuviai, ir žydai, ir kitų tautybių žmonės.[3]

Laikui einant keitėsi gaisrinės išplanavimas. Buvo nugriauta senoji gaisrinė, liko tik stoginė. Salė buvo pertvarkyta į garažą. 1995 m. stoginė buvo uždaryta, pastačius naują priešgaisrinį depą.

2008 m. rajono savivaldybė rengė senosios gaisrinės techninį projektą, siekiant pritaikyti ją visuomenės poreikiams.[4] Planuota objektą atnaujinti ne tik iš išorės: pirmame aukšte įrengti rūbinę, tualetą, laiptinę į antrą aukštą, vieną darbo kabinetą ir apie 80 m² dydžio salę. Antrame aukšte buvo numatyta įkurti menų dirbtuves.

2014 m. senoji gaisrinė stūksojo apleista.[5]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant pastato likęs užrašas „Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė“. Statinio erdvinę struktūrą sudaro vieno aukšto pagrindinė dalis ir ant jos esantis dviejų tarpsnių bokštelis. Pagrindinę dalį sudaro vėlesniu laikotarpiu įrengtos gaisrininkų buitinės patalpos ir garažas. Buitinių patalpų dalies planinė struktūra suformuota vėlesniu laikotarpiu. Pakeista garažo galinė siena ir durys.

Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. rudenį senoji gaisrinė pradėta rekonstruoti į kultūros paskirties pastatą, kartu sutvarkant Laisvės aikštę aplinkui statinį.[6] Vykdomi kapitalinio remonto darbai paveldosaugininkų bendruomenėje susilaukė prieštaringų vertinimų dėl autentiškumo išsaugojimo. Unikalus pastatas buvo nugriautas, palikus tik vieną autentišką sieną, be to, senųjų sienų vietoje buvo mūrijamos šiuolaikinės silikatinės plytos.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pakruojo gaisrinė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-02-19.
  2. Lietuvos liaudies buities muziejaus kompleksas Rumšiškėse Archyvuota kopija 2014-12-29 iš Wayback Machine projekto.
  3. Tarpukario miestelis Archyvuota kopija 2016-06-04 iš Wayback Machine projekto.
  4. Gaisrinė po restauracijos pasikeis
  5. Saugotinam objektui leidžiama sugriūti
  6. Pradedami vykdyti Pakruojo gaisrinės kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai. pakruojis.lt
  7. Nugriovus šimtametės Pakruojo gaisrinės sienas, keliamas klausimas – ar Lietuvoje egzistuoja restauravimo kultūra?. sa.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]