Pagreitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Disambig.svg Kitos reikšmės – Pagreitis (reikšmės).

Pagreitis (žym. raide a) – fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu. SI sistemoje pagreičio dimensija m/s². Matuojamas naudojant akselerometrą.

Bendru atveju pagreitis apibrėžiamas išvestine:

 \vec a = \frac {d\vec v} {dt}
čia v - greitis.

Jei pagreitis teigiamas, judėjimas greitėjantis, jei pagreitis neigiamas - greitis mažėja. Esant pagreičiui lygiam nuliui, judėjimas tolyginis ir tiesiaeigis.

Pagreitis mechanikoje dažnai skaičiuojamas paprasčiausiu būdu greičio pokytį padalinus iš laiko, per kurį tas pokytis įvyko:

 a = \frac {v - v_0} {t} ,
kur
v - galinis greitis;
v0 - pradinis greitis;
t - laikas.

[taisyti] Pagreičio radimas grafiniu būdu

Greičio grafikas.

Pagreitį galima apskaičiuoti ir remiantis greičio grafiku (žiūrėti grafiką dešinėje). Atkarpos BC ilgį, kuris lygus greičio pokyčiui vv0, padaliję iš atkarpos AC ilgio, atitinkančio laiką t, gausime pagreičio vertę.

Jeigu kūnas juda su pagreičiu a, pavyzdžiui, akmuo krenta iš h aukščio vakume, tai jo greitis didės linijiniai, tarkim per pirmą sekunde akmens greitis 1 m/s, po antros sekundės 2 m/s, po trečios - 3 m/s ir t. t. Todėl einant laikui t, ašimi x, kils linija pasvirusi 45 laipsniu kampu nuo x arba y ašies. Nueitas kelias S, po 5 s bus sandauga vidutinio greičio ir laiko, todėl S = h = tv = 5(0 + 5) / 2 = 12,5 m. Jeigu kūno judėjimo greitis keičiasi ne linijiniai, o kvadratu, kai laikas keičiasi linijiniai, tai toks kūno judėjimas ir grafikas aprašomas lygtimi v = t2 arba y = x2. Tam, kad surastume kelią, kurį kūnas nueis per, pavyzdžiui, t = 8 s, reikia, kaip ir praeitu atveju integruojant \int x dx = x^2 /2, integruoti taip pat \int x^2 dx = x^3 /3 =8^3 /3=512/3=170,(6) m. Jeigu akmuo krenta vakuume ant žemės su apytiksliu pagreičiu a = 10 m / s2 iš aukščio h = 45 m, tai po pirmos sekundės akmuo nukris (0+10)/2=5 m, o jo greitis bus 10 m/s. Kad surastume laiką t, per kurį akmuo nukris ant žemės iš 60 metrų aukščio, tereikia paskaičiuoti, jog per pirmą sekundę akmuo nukrito 5 metrus (nes toks vidutinis greitis 5 m/s), per antrą (10 + 20) / 2 = 15 m, per trečią sekundę nuskriejo 25 m, todėl per 3 sekundes akmuo nukrito ant žemės, nes h = 5 + 15 + 25 = 45 m. Tuo momentu kai akmuo nukris ant žemės jo greitis bus 30 m/s, o per visa kritimo laiko jo vidutinis greitis yra (0 + 30) / 2 = 15 m/s, kadangi pagal praeitą formulę h = tv, o įrašius 45 = 3v, v = 15 m/s.

[taisyti] Kreivaeigis judėjimas

Pagreičiai kreivaeigiame judėjime.

Kai judėjimo trajektorija nėra tiesė, išskiriamos dvi pagreičio komponentės: normalinis ir liestinis (tangentinis) pagreitis.

Normalinio pagreičio an priežastis - greičio krypties kitimas. Šios pagreičio komponentės kryptis nukreipta į momentinį trajektorijos kreivumo centrą (trajektorijos normalė) ir yra statmena momentinio greičio vektoriui. Sukamajame judėjime

 \vec a_n = - \frac {v^2} {r} \cdot \vec n ,

čia n - normalės vektorius.

Skaliarinė išraiška:

 a_n = - \frac {v^2} {r} = \omega^2 \cdot r

Liestinio pagreičio (tangentinio pagreičio) at priežastis - greičio modulio kitimas. Tangentinio pagreičio kryptis sutampa su momentinio greičio kryptimi, trajektorijos liestine, jei judėjimas greitėjantis arba priešingas jam, jei judėjimas lėtėjantis:

 \vec a_\tau = \frac {\mathrm{d} | \vec v |} {\mathrm{d} t} \cdot \vec \tau

[taisyti] Dinamikoje

Klasikinėje mechanikoje antrasis Niutono dėsnis formuluojamas taip: kūną veikiančių jėgų atstojamoji F yra lygi kūno masės ir pagreičio sandaugai:

 \vec F = m \cdot \vec a


Kinematika

Integravimas ... Diferenciavimas
Poslinkis | Greitis | Pagreitis