Pabilgagaltuku
Pabilgagaltuku arba Pabilgešgaltuku (𒉺𒉈𒅍𒃲𒌇, pa.bil2.ĝeš-gal-tuku)[1] – Umos, Šumero miesto-valstybės, ensis, valdęs apie 2450 m. pr. m. e. Jį į nelaisvę paėmė Lagašo valdovas Ur-Nanšė.[2] Pabilgagaltuku įpėdinis – Umos karalius Ušas.[3]
Pabilgagaltuku minimas Ur-Nanšės įraše, kuriame Ur-Nanšė tvirtina nugalėjęs Umą ir paėmęs nelaisvėn Pabilgagaltuku:
|
pabilgax (pa.bil2.ĝeš)-gal-tuku ensi2 umma(geš.kušu2)ki mu-dab5 „Jis pagrobė Pabilgagaltuku, Umos valdytoją.“ Ur-Nanšės įrašas.[1] |
|
Pabilgagaltuku minimas ir vadinamojoje „Grifų steloje“, pasak kurios, šį valdovą anksčiau nugalėjęs Ur-Nanšė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 FAOS 5/1 Urn. 51 = RIME 1.9.1.6.b rev. iv 5-8: in Sallaberger, Walther; Schrakamp, Ingo. Philological Data for a Historical Chronology of Mesopotamia in the 3rd Millennium (anglų). pp. 74–75.
- ↑ Sallaberger, Walther; Schrakamp, Ingo (2015). History & Philology (PDF). Walther Sallaberger & Ingo Schrakamp (eds), Brepols. pp. 74–80. ISBN 978-2-503-53494-7.
- ↑ "Since Ninta (“Uš”) was a contemporary of Eanatum, he is assigned to a generation subsequent to Pabilgaltuku." in Sallaberger, Walther; Schrakamp, Ingo. Philological Data for a Historical Chronology of Mesopotamia in the 3rd Millennium (anglų). pp. 74–75.