Otmar Muzzolini
Otmaras Mucolinis, slapyvardis Menis Učelas (it. Otmar Muzzolini, Meni Ucel, 1908 m. Manjano in Rivjera, Udinės provincija, Italijos karalystė – 1987 m. Tričezimas, Udinės provincija, Italija) – friulų rašytojas, poetas, dailininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
O. Mucolinis priklausė friulų „Risultive“ literatūrinei grupei, kuri nuo 1949 m. drauge su Dž. D’Aronko žurnalu „Il Tesaur“ siekė savomis pajėgomis atnaujinti friulų literatūrą ir, laikantis Džuzepės Markečio principų, pasipriešinti P. Coručio įsigalėjimui. O. Mucolinis palaikė friulų kalbą tiek kasdieniame bendravime, tiek, kaip rašytojas, kūryboje. Menio Učelo slapyvardžiu sulaukė didelės rašytojo bei poeto sėkmės.[1]
O. Mucolinis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, tačiau pateko į britų nelaisvę, 7–erius metus buvo įkalintas Kenijoje, ir būtent tuo metu išryškėjo jo polinkis į skulptūrą ir dailę. Pasak jo draugo A. Kantonio, kartais egocentriškas ir perfekcionistiškas jis poetinę kūrybą siejo su satyra. Pirmą kartą savo kūrinius publikavo jau brandaus amžiaus leidinyje „Strolic furlan pal 1949“, tai buvo trys sonetai, o pirmasis O. Mucolinio poezijos rinkinys „Dolceamara“ pasirodė 1956 m. Po keliolikos metų (1973) pradėtos leisti ir prozos knygos, prozos ir poezijos vertimai į friulų kalbą. Be satyros ir humoro, O. Mucolinio kūryboje matomi kaimo gyvenimo vaizdai, idilė, meilės lyrika, istoriniai Friulio faktai. Jis rašė ne gimtąja tarme, o friulų koinė, ją populiarino.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Maria Cristina Cescutti. „MUZZOLINI OTMAR (1908 - 1987)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.