Olimpija
| Olimpija gr. Ολυμπία | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Graikija
|
| Periferija (regionas) | Vakarų Graikijos periferija |
| Nomas | Elis nomas |
| Gyventojų | 11 069 |
| Altitudė | 63 m |
| Pašto kodas | 270 25 |
| Kirčiavimas | Olìmpija |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 517 |
Olimpija (gr. Ολυμπία, oficialiai Senoji Olimpija, gr. Αρχαία Ολυμπία) – miestas Peloponeso pusiasalyje, pietvakarių Graikijoje, labiausiai žinomas dėl jame rengtų pirmųjų Olimpinių žaidynių. Pirmosios žaidynės buvo rengiamos graikų dievui Dzeusui, čia yra archeologijos muziejus.[1]
Šiuo metu kiekvienų olimpinių žaidynių deglai yra uždegami Olimpijos centre ir iš ten pradeda kelionę į olimpinių žaidynių rengėją. Istorinis miesto centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Olimpijoje 776 m. pr. m. e. surengtos pirmosios senovės olimpinės žaidynės. Jos trukdavo kas 4 metus, o paskutinės įvyko 393 m. Iš viso per tą laikotarpį surengtos 293 žaidynės.[2] Nuo 1896 m. pagal Olimpijos žaidynių pavyzdį imtos rengti šiuolaikinės olimpinės žaidynės.
Antikinės Olimpijos šventykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsikūrusi Alfėjo ir Kladajo upių santakoje Olimpijos šventovė daugiau kaip 1000 m. buvo svarbus religijos ir sporto centras. Šventykla buvo reikšminga Mikėjų laikais, atsikrausčius dorėnams, kurie atsinešė Dzeuso kultą. Dzeuso buveinės (Olimpo kalno) vardu ir buvo pavadinta vietovė. Šventovei išpopuliarėjus visoje Graikijoje (šis procesas pasibaigė apie 300 m. pr. m. e.), čia buvo pastatyta prašmatnesnių šventyklų ir kitų pastatų. Po Romos imperatoriaus Adriano valdymo (117–138 m.) šventovė prarado savo religinę ir politinę svarbą.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Šventyklos griuvėsiai (monopteris) -
Olimpijos miestas -
Olimpinio Deglo uždegimo ceremonija -
Senovinis olimpinis stadionas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ancient olympia museum. Olympia-greece.org (tikrinta 2024-04-27).
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 252 p.
