Oknas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Oknas (lot. Ocnus) – romėnų mitologijos personažas, Tiberio ir Manto sūnus.[1]

Pagal vieną versiją, buvęs Mantujos miesto įkūrėjas, anot kitos versijos, buvęs Auleto brolis ar sūnus, Cesenos miesto Galijoje (dab. Čezena) įkūrėjas.[1] Pasakojama, kad būdamas senis, Oknas nenorėjęs mirti ir visomis išgalėmis kabinęsis už beverčio ir niekam nereikalingo savo gyvenimo; už tai mirusiųjų pasaulyje Oknas turėjęs pinti virvę, kurią kaipmat suėsdavusi asilė.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schmitz, Leonhard (1867), "Ocnus", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  2. Oknas. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 194 psl.