Oetzi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oetzis savo mirties vietoje

Ötzi (dar rašoma Oetzi; lietuviškai tariama Ecis) – taip vadinama 1991 metais Austrijos Alpėse, netoli sienos su Italija, rasta žmogaus mumija, datuojama 3300 metų pr. m. e. (Vėlyvasis Neolitas Europoje). Puikiai išsilaikęs kūnas ir su juo rasti daiktai yra neįkainojamas atradimas antropologams ir priešistorės tyrinėtojams. Ecis buvo 160 cm ūgio, mirė 40-53 metų amžiaus. Greičiausiai buvo svarbus savo bendruomenės asmuo.

1991 m. rugsėjo 19 d. Otztalerio Alpių Hauslabjocho viršūnėje vokiečių alpininstų Erikos ir Helmuto Zimonų laukė kraupus radinys: iš ledo kyšantis ant pilvo gulintis žmogaus lavonas, sudžiuvusį kūna dengė į pergamentą panaši oda. Ploname lede buvo istrigusi jo koja, apviniota šiaudais ir odos juostelėmis. Tarp jų buvo varinis kirvukas ir medžioklei skirti įrankiai. Po kelių dienų kūnas buvo oficialiai iškeltas ir sraigtasparniu nuskraidintas į Insbruką.

Tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrinėjimuose dalyvaijantis mokslininkai sutiko, kad Ecis (Ötzi) - taip buvo pramintas Ledo žmogus - yra stulbinamas radinys. Naudodami anglies-14 metodą jie nustatė lavono amžių. Tyrimus vykdė įvairios laboratorijos skirtingose šalyse, kiekvienai laboratorijai buvo pateikti vis kiti pavyzdžiai. Aplink kūną rastų daiktų stilistinė klasifikacija bei testai parodė, kad vyras mirė 3300 m. pr. m. e.

Radinio vieta[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas buvo rastas ledo sluoksnio pakraštyje, uolos plyšyje. Šioje vietoje užšalęs vanduo buvo labai gilus. Pasak mokslininku komandos ir teismo medicinos ekspertų, Ledo žmogus buvo pasirūpinęs tinkama apranga, padėjusia jam išgyventi atšiauriomis Otztalerio Alpių sąlygomis. Jis turėjo kailinę kepurę ir iš žolių nupintą apsiaustą, kuris greičiausiai saugojo nuo lietaus. Po apsiaustu dėvėjo rūbą, susiūtą iš kailio gabalų. Saugodamasis nuo geliančio aukštikalnių šalčio, kojas buvo apsivyniojęs kailiniais. Taip pat turėjo strėnjuostę ir iš kietos odos pasiūtus batus, prikimštus žolės. Ledo žmogus su savimi nešiojosi įrangą, reikalinga laužui užkurti, ir iš beržo žievės padaryta dėžutę, kurioje greičiausiai laikė labai branginamas karštas anglis.

Lankas ir strėlės galėjo padėti ledo žmogui medžioti laukinius žvėris, tačiau manoma, kad jis nebuvo medžiotojas. Tuo laikotarpiu, kada jis mirė, žmonės daugiau vertėsi ne medžiokle, bet žemdirbyste ir gyvulių auginimu. mokslininkų nuomone, Ledo žmogus buvo piemuo, mokėjęs medžioti laukinius žvėris, bet veikiausiai vasarą kalnų ganyklose ganydavo galvijus.

Vikiteka