Northrop YB-49

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Northrop YB-49
YB49-2 300.jpg
Northrop YB-49
Tipas strateginis bombonešis
Gamintojas Northrop
Kūrėjas Jack Northrop
Pirmas skrydis 1948 spalio 21 d.
Baigtas naudoti 1950 kovo 15 d
Būsena liko prototipo stadijoje
Pagrindiniai naudotojai Amerikos karinės pajėgos
Pagaminta vnt. 3
2 perdaryti iš Northrop YB-35 ir viena YRB-49a modifikacija
Prototipas Northrop YB-35
Pirmtakas Northrop YB-35.
Northrop YB-49 Pakilimo aikštelėje

Northrop YB-49 buvo neįprastas bandomasis reaktyvinis bombonešis, susidedantis vien iš sparno. Jį kūrė ir bandė Amerikos karinės pajėgos tuojau po antrojo pasaulinio karo. Pagaminti tik trys tokie lėktuvai. Northrop YB-49 turėjo ir paprastais propeleriais varomą pirmtaką (Northrop YB-35), kuris neatitiko keliamų reikalavimų, nes stūmokliniai varikliai karinėje technikoje tuo metu jau buvo pasenę. Taigi buvo nuspręsta naudoti reaktyvinius variklius.

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Lėktuvą turėjo valdyti septynių žmonių įgula. Tuščias jis svėrė apie 40 tonų, pakilti galėjo pakrautas iki 87 tonų. Sparno plotis siekė 52,4 metro. Lėktuvas buvo varomas aštuoniais reaktyviniais varikliais. Maksimalus greitis siekė 793 km/h, aukštis – 13 900 m. Kilimo aukštėjimo greitis siekė 19.1 m/s. Lėktuvas be nutūpimo galėjo nuskristi 5 758 km (Kovinio skrydžio nuotolis – 2 599 km).

Bandymai[taisyti | redaguoti kodą]

Northrop YB-49 iškart buvo pasiekti du neoficialūs pasaulio rekordai: šešių valandų nepertraukiamas skridimas nenusileidžiant žemiau 12 200 m ir didžiausias tolimo skridimo greitis (iš oro bazės Kalifornijoje į Vašingtoną atskrista per 4 valandas 20 minučių). Tačiau programa susidūre ir su sunkumais, nes lėktuvas nebuvo pakankamai stabilus. Glenas Edvardsas (kurio vardu vėliau buvo pavadinta bandomųjų lėktuvų bazė Amerikoje) savo užrašų knygutėje yra parašęs jog tai yra „nepaklusniausias lėktuvas su kuriuo aš bet kada bet ką esu bandęs padaryti – kartkartėmis visiškai nevaldomas“. G. Edvardsas vėliau žuvo bandydamas šį lėktuvą (kartu su kitais keturiais įgulos nariais). Lėktuvas kažkodėl nusileido pernelyg žemai, bandydamas pakilti įsibėgėjo iki neleistinai didelio greičio ir subyrėjo, veikiančioms jėgoms viršijus lėktuvo atsparumo ribas.

Nors buvo atkakliai dirbama siekiant padidinti stablumą, per projektui skirtą laiką, to padaryti nepavyko. Sustabdžius projektą, šie lėktuvai buvo sunaikinti.

Nestabilumo problema[taisyti | redaguoti kodą]

Lėktuvą nesunku pilotuoti jei jam nežymiai nukrypus nuo esamo kurso padėties, natūraliai atsiranda jį į pradinę padėtį grąžinančios jėgos. Pavyzdžiu galėtų būti paprasta strėlė: arti smaigalio esantis masės centras ir uodegoje esantčios plunksnos ar sparneliai savaime atsuka smaigalį skridimo kryptimi. Iki atsirandant kompiuteriams, panašiai turėjo būti projektuojami ir lėktuvai. YB-35 buvo palyginus stabilus – rašoma, jog propeleriai padėdavo išlaikyti pusiausvyrą, besisukančioms mentėms sukuriant papildomas stabilizuojančias plokštumas. Reaktyvinis YB-49 buvo labai nestabilus. Manoma, jog buvo klaida tiesiog pakeisti variklius iš esmės neperprojektavus visos lėktuvo konstrukcijos.

Šiuo metu stabilumą galima dirbtinai sukurti naudojant kompiuterines valdymo sistemas, kaip tai buvo padaryta irgi skrendančio sparno stiliumi sukurtame „nematomame bombonešyje“ B-2 Spirit.

Alternatyvi programos atšaukimo paaiškinimo versija[taisyti | redaguoti kodą]

Yra interpretacija, kad lėktuvą kūrusi privati „Northrop“ kompanija buvo spaudžiama susijungti su valstybės kontroliuojamu koncernu „Convair“. „Northrop“ atsisakius sujungti bendroves, programa buvo atšaukta.

Šis lėktuvas minimas į lietuvių kalbą išverstoje M. Keidino knygoje „Kosmoso spąstuose“. Vikiteka