Nervinė skaidula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nervinė skaidulaneurono atauga (arba kelių neuronų ataugos) su neuroglijos dangalais, kurie susidarę iš neuroglijos ląstelių – lemocitų.

Paprastai nervinė skaidula būna 0,5–30 μm skersmens. Pagal struktūrą nervinė skaidula būna mielininė ir nemielininė. mielininė balta, storesnė nei nemielininė, nes ją dengia 2 dangalai: baltas vidinis, storesnis – mielininis, sudarytas iš lemocitų citoplazminės membranos įvijų, ir skaidrus išorinis, plonesnis – neurolema (ją sudaro lemocitų citoplazma ir branduoliai). Nemielininė nervinė skaidula pilka. Mielininis dangalas dengia neurono ataugą (ašinį cilindrą) su tarpais. Tarpai, neturintys šio dangalo, vadinami Ranvjė sąsmaukomis. Jose ataugas dengia vien neurolema.

Nervinės skaidulos jungia smegenų dalis, nervinius centrus, smegenų branduolius. Jomis sklinda nerviniai impulsai. Nervinės skaidulos, išėjusios iš centrinės nervų sistemos ir susijungusios į didelius pluoštus, sudaro nervus. Mielininių nervinių skaidulų daugiausia somatinėje nervų sistemoje, nemielininių – autonominėje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nervinė skaidula. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 163 psl.