Neuroglija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Glijos, glijos ląstelės, neuroglijos, gliocitai (nuo gr. „klijai“) - pagalbinės nervų sistemos ląstelės, kitos nei neuronai, kurios palaiko nervų sistemą ir aprūpina ją maistu, palaiko homeostazę, gamina mieliną, bei dalyvauja nervinių impulsų perdavime. Apskaičiuota, kad žmogaus smegenyse neuroglijos ląstelių yra apytiksliai 10 kartų daugiau, nei neuronų.

Neuroglijos prilyginamos nervų sistemos klijams, nors pagal funkcijas turėtų būti traktuojamos kaip neuronų partneriai. Keturios pagrindinės neuroglijų funkcijos:

  • Apsupa neuronus ir juos prilaiko vietoje
  • Tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį
  • Atskiria neuronus vieną nuo kito
  • Naikina patogenus bei pašalina negyvus neuronus.

Taip pat moduliuoja neurotransmisiją.

Neuroglijų tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Oligodendrocitas


Glijos ląsteles 1856 m. atrado vokiečių patologas Rudolf Virchow, ieškodamas smegenų „jungiamojo audinio“.