Nepotizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nepotizmas (angl. nepotism) – tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti. Sąvoka „nepotizmas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „nepos“ („neptiris“), kuris reiškia „vaikas“, „palikuonis“. Termino „nepotizmas“ atsiradimas siejamas su viduramžių bažnyčiomis, kuomet popiežiai į garbingas bažnyčios pozicijas paskirdavo savo giminaičius. Pavyzdžiui, popiežius Kalikstas III, priklausantis Borgia šeimai, tapęs popiežiumi paskyrė du savo sūnus kardinolais.[1]

Šiandieninėje visuomenėje nepotizmas reiškiasi įvairiai: ne tik artimųjų įdarbinimu, bet ir paaukštinimu pareigose, atlyginimo didinimu ar darbo sąlygų gerinimu, atsižvelgiant ne į pasiekimus ar kompetenciją, bet į giminystės ar kitus ryšius. Egzistuoja ir vadinamasis latentinis nepotizmas, kai tarnyboje esantys asmenys rūpinasi savo artimųjų, pažįstamų darbo padėtimi nebūtinai toje pačioje institucijoje, kurioje patys dirba.

Nepotizmo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Nepotizmą sąlygoja įvairios priežastys. Pavyzdžiui, nepotizmas gali būti naudojamas kaip būdas palengvinti kitus korumpuotus veiksmus, siekiant pasisavinti didelį visuomeninį turtą.[2] Nepotizmas susijęs su interesų konfliktu, kai tam tikras valstybės tarnautojo sprendimas atneša asmeninę naudą, tačiau visuomenėje sukelia neigiamus padarinius.

Pačiai nepotizmo sampratai įtakos turi ir socialinis kontekstas. Kai kuriose Vakarų šalyse nepotizmas laikomas korupcijos forma, tačiau daugelyje Azijos ir Afrikos valstybių korumpuotu būtų laikomas valdininkas, kuris, užėmęs aukštą postą (valstybiniame ar privačiame sektoriuje), neišnaudoja savo padėties teikiamų galimybių giminaičių ir artimųjų labui.[3]

Nepotizmo padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybės tarnyba Lietuvoje remiasi 8 principais – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo bei pavyzdingumo.[4] Nepotizmas šiuos principus pažeidžia, nes atsiranda tikimybė, jog sprendimai bus priimti šališkai, siekiant naudos sau ar artimiesiems, prastėja teikiamų viešųjų paslaugų kokybė (į darbą priimami asmenys nebūtinai atitinka kvalifikacijos reikalavimų, neturi reikiamų žinių ar įgūdžių), mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis, iškreipiama darbo rinka, mažėja išteklių panaudojimo efektyvumas.

Nepotizmo pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje. 2007 m. spalio 18 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėjo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės atvejį. Šios ligoninės direktorius priėmė į darbą savo sutuoktinę, vėliau perkėlė į skyriaus vadovo pareigas, skyrė jai stažuotes, tarnybines komandiruotes, nustatinėjo darbo užmokestį ir priedus, pasirašinėjo trišales sutartis su bendrovėmis, pagal kurias jo sutuoktinė ligoninėje privačiai vykdė biomedicininius klinikinius tyrimus. Komisijai ligoninės vadovas teigė, kad „sprendžia tik tokius savo sutuoktinės tarnybos jo vadovaujamoje institucijoje klausimus, dėl kurių nėra pagrindo viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Todėl nė vienu iš aukščiau paminėtų atvejų nematęs reikalo nusišalinti“.[5] Komisija konstatavo (sprendimo nr. 72), kad ligoninės direktorius pažeidė nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o jam esant – vykdyti nusišalinimo prievolę.

Kitose šalyse. 2000 metais Prancūzijos ministrė pirmininkė Edith Cresson, eidama Europos Komisijos Tyrimų ir edukacijos komisarės pareigas (1995–1999), pasinaudojo padėtimi ir pasamdė savo dantistą, neturintį reikiamos kvalifikacijos, atlikti AIDS tyrimo ataskaitą.[6]

Nepotizmo prevencija[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje nepotizmo prevencija numatyta keliuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, Lobistinės veiklos įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme.

Lietuvoje yra įsteigta Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atskaitinga Seimui. VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami su tarnybine etika susiję teisės aktai, tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus apie pastebėtus pažeidimus, kitą informaciją (pavyzdžiui, žiniasklaidos pranešimus), kuria prevencines strategijas, atlieka tyrimus, priima sprendimus dėl pažeidimų ir informuoja visuomenę apie savo veiklą.

Nepotizmas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje nėra nepotizmo analizei skirtų tyrimų, tačiau ši problema įtraukiama į kitus tyrimus.

2002 metais Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko sociologinį tyrimą „Valdininkų ir politikų etikos vertinimas“. Lietuvos gyventojų nuomone, rodo tyrimo rezultatai, valdininkai arba politikai dažnai naudojasi tarnybine padėtimi įdarbindami savo artimuosius pavaldžiose organizacijose, dalyvaudami privatizuojant valstybės turtą, vykdydami viešuosius pirkimus, piktnaudžiaudami tarnybiniais ištekliais, neobjektyviai vykdydami tarnybines pareigas, apmokėdami kelionių išlaidas iš rėmėjų lėšų ir priimdami dovanas. (47,3–38,7 proc. apklaustųjų manė, kad tai dažnai praktikuojama).

Remiantis TILS 2008 m. atliktu Lietuvos korupcijos žemėlapiu (sociologiniu tyrimu), 32 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad įdarbinimas į valstybės tarnybą yra labai korumpuota procedūra.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]