Nehemijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nehemijas (hebr. Nəḥemya) – Senajame Testamente aprašytas Persijos karaliaus Artakserkso I taurininkas žydas; centrinė Nehemijo knygos figūra. Tėvas – Hachalija.

Karalius apie 445 m. pr. m. e. leidęs jam išvykti į Jeruzalę ir atstatyti Nabuchodonosaro sugriautas miesto sienas. Nepaisant įvairių trukdymų, Nehemijas sugebėjęs užbaigti darbą per 52 dienas.

Prieš grįždamas į Persiją, vyriausiuoju kunigu paliko Ezrą. Po keleto metų vėl apsilankęs Jeruzalėje, Nehemijas pamatė, kad jo tautiečiai nebesilaiko Dievo įstatymų, juos reikėjo raginti klausyti Dievo balso.

Biblijoje Nehemijas apibūdinamas kaip veiklus, praktiškas, pamaldus žmogus.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 210 psl.