Ezra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ezra

Ezra arba Ezdras (hebr. עֶזְרָא) – Senajame Testamente aprašytas vyras, žydų tremties metu buvęs kunigu ir Įstatymo mokytoju. Karalius Artakserksas buvo žadėjęs Ezrai, kad iš Babilonijos į Jeruzalę bus leista grįžti didelei žydų tremtinių grupei. Ezrai atvykus, Jeruzalės šventykla jau buvusi atstatyta, bet jis gailėjęsis, kad žmonės net po tremties nesilaiko Dievo įsakymų. Didelė dalis žydų, taip pat ir dvasininkų, buvo vedę moteris tautų, kurios neišpažino judėjų religijos. Ezra tokias mišrias vedybas uždraudė.[1]

Pasak judėjų tradicijos, Rašto žinovas Ezra surinko ir sutvarkė Senojo Testamento knygas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.