Narcisizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Michelangelo Merisi da Caravaggio paveikslas „Narcizas“

Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) – asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi.

Froidas manė, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, ir buvo pirmasis autorius priskyręs sąvoką psichologijai. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas.

Terminas neretai naudojamas neigiama, kritiška prasme, pabrėžiant asmens tuštybę, puikybę, egoizmą ar paprastą savanaudiškumą. Kartais taikomas elitinėms visuomenės grupėms apibūdinti.

Narcisizmas lyčių santykiuose[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame kontekste narcisizmu vadinamas lytinis nukrypimas, pasireiškiantis meile pačiam sau, savo kūnui ir lytiniams organams. Toks asmuo mėgsta grožėtis savo kūnu, ypač lytiniais organais (narcistinis vyras dažnai labai mėgaujasi sukietėjusia varpa), mėgaujasi savo atspindžiu veidrodyje. Kartais narcizai save fotografuoja nuogus ir po to mėgaujasi nuotraukomis. Dažnai visa tai lydi masturbacija, kartais – ir orgazmas.

Tam tikra narcisizmo atmaina galima ir gyvenant įprastą lytinį gyvenimą: kai kuriems žmonėms sueitis, stebima veidrodyje, sukelia kur kas didesnę lytinę iškrovą nei mylintis be veidrodžio. Partnerio patirtas orgazmas gali būti tik savojo grožio ir vertės įrodymas, o ne partnerio palaimos akimirka.