Mizoginija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mizoginija (gr. μῖσος, misos 'neapykanta' + gr. γυνή, gunê 'moteris') – neapykanta arba stiprus neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu. Mizoginija kartais painiojama su mizantropija, nors iš esmės tai skirtingos sąvokos. Su mizoginija susijusi ginofobija, moterų baimė, tačiau pastaroji nebūtinai pasireiškia su neigiamu nusistatymu.

Dauguma feminizmo teorijų mizoginiją priskiria politinių ideologijų kategorijai (kaip rasizmas arba antisemitizmas), neva mizoginija pateisina ir padeda išlaikyti moterų subordinacijos vyrams sistemą.

Mizoginijos formos[taisyti | redaguoti kodą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Mizoginija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis. Paprasčiausia ir atviriausia forma, kai žmogus atvirai nekenčia visų moterų vien dėl to, kad jos yra moterys. Prie tokių žmonių galima priskirti kai kuriuos „sekso plėšrūnus“ (kurie lytinių santykių paieškas traktuoja kaip medžioklę, o rastas partneres – kaip sumedžiotas aukas).

Kitos mizoginijos formos yra subtilesnės. Žmonės gali būti neigiamai nusistatę visų moterų atžvilgiu, arba tik dalies, kurios nepatenka į jiems priimtinas moterų kategorijas. Mizoginija gali būti būdinga ir visai kultūrai, visuomenėse, kur su moterimis elgiamasi diskriminuojančiai (pvz., pareiga dirbti buities darbus, liepimas tylėti, mušimas). Viena neretai pasitaikančių mizoginijos forma – motinos – kekšės dichotomijos psichologinis kompleksas, kurį turintiems žmonėms moterys tegali būti „mamos“ arba „kekšės“. Kitas variantas – nekaltos mergelės ir ištvirkėlės dichotomija, priskirianti moteris kekšėms, jeigu jų elgesys ar valia išeina už asmens suvokiamų moralės ribų.

Jei asmuo turi mizoginišką požiūrį, tai nereiškia, kad jis negali turėti gerų santykių su kai kuriomis moterimis. Ir atvirkščiai, blogi santykiai su kai kuriomis moterimis nereiškia, kad asmeniui būdinga mizoginija.

Mizoginija religijose[taisyti | redaguoti kodą]

 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Mizoginijos ištakos siekia šiuolaikinės civilizacijos pradžią, pvz., Graikijoje, Judėjoje, kur Žmogaus nuopolį aprašančiose legendose akcentuojama, kad tragedija ir mirtis – moters atneštos nelaimės, bei abiejose kultūrose vyras sukuriamas pirmas. Graikų mitologijoje, žmonės gyveno taikoje su dievais iki moters sukūrimo: Prometėjui pavogus ugnį iš dievų, supykęs Dzeusas nubaudžia žmoniją „blogiu jų džiaugsmui“ – Pandora, pirmąja moterimi, turėjusia indą, kurio buvo prisakyta niekada neatidengti, tačiau neatsispyrusi pagundai ji pažiūri vidun ir paleidžia į pasaulį visą blogį – darbą, ligas, senatvę bei mirtį.[1] Biblijoje ramus Adomo ir Ievos gyvenimas yra prarandamas po to, kai Ieva pasiūlo Adomui paragauti uždrausto vaisiaus. Dėl to moterys nubaudžiamos dideliais gimdymo skausmais ir amžina pareiga pasitarnauti vyrams.

Krikščionių bažnyčios kritikuojamos kaip mizoginiškos. Vienas iš išskiriamų autorių – škotų religinis reformistas John Knox, anonimiškai 1558 m. išleidęs knygą, kurioje išliejo tulžį ant aukštus valstybinius postus užimančių moterų. Tačiau faktas, kad Marija Magdalietė buvo paskelbta šventąja bei buvo viena iš pirmųjų Jėzaus prisikėlimo liudininkių, leidžia daugeliui ginčytis, kad krikščionybė iš tikrųjų pakėlė moterų statusą. Religiniuose raštuose galima rasti kitų aprašymų, kai moteriai buvo rodoma ne mažesnė pagarba nei vyrui. Per Didžiojo jubiliejaus šventę (1999 m. gruodžio 24 d. – 2001 m. sausio 6 d.) popiežius Jonas Paulius II paskelbė atsiprašymą už visas Romos katalikų bažnyčios praeities nuodėmes, kurių tarpe įvardijo ir nuodėmę prieš moterų bei mažumų orumą.

Mizoginija filosofijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Artūro Šopenhauerio populiarioje esė „Virš moterų“ (Über die Weiber) išreikštas priešiškumas moterų veiklai, filosofo teigimu „moterų prigimtis yra paklusti“. Esėje yra ir keli komplimentai – „moterys vertina blaiviau nei vyrai“ ir yra labiau užjaučiančios, nors pastaroji savybė buvo priskirta silpnybei, o ne vertybei.

Kiti autoriai, kurių pažiūros vertinamos kaip mizoginistiškos – Frydrichas Nyčė („Anapus gėrio ir blogio“), Otas Veidingeris („Lytis ir charakteris“) ir kt.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [Holland, J: „Misogyny: The World’s Oldest Prejudice“, pp. 12-13. Avalon Publishing Group, 2006.