Ministrantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos ministrantai apeigų metu


Ministrantas (lot. minister 'patarnautojas') – dvasininko padėjėjas, pagalbininkas (taip pat diakonas, akolitas), padedantis atlikti liturgijos apeigas.

Plačiąja prasme priskiriami ir asmenys, kuriems pavedama skaityti Dievo Žodį, asistuoti Aukos celebrantui, vadovaujančiam apeigoms (pamaldoms).

Katalikų Bažnyčioje ministrantais gali būti tiek mergaitės, tiek ir berniukai. Yra nustatyta, kad vyskupijos ordinaras turi teisę galutinai nuspręsti dėl tokios tarnybos sąlygų.

Lietuvoje ministrantais tarnauja kiekvienoje parapijoje nuo 2 iki keliolikos jaunuolių. Vilniaus arkivyskupijoje patarnauja tiek mergaitės, tiek ir berniukai. Kai kuriose Lietuvos vyskupijose mergaitėms patarnauti apeigų metu draudžiama (leidžiama nebent tik dalyvauti procesijoje, adoruoti).

Kiekvienais metais kai kurios parapijos rengia savo vyskupijos ministrantams stovyklą, kurioje patarnaujantys jaunuoliai ir jaunuolės meldžiasi, bendrauja su bendraminčiais, žaidžia, mokosi būti geresniais ministrantais.

Ministrantų taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Patarnautojas myli Dievą ir Jo garbei pavyzdingai vykdo savo pareigas.
  2. Ministrantas tarnauja žmonėse esančiam Kristui.
  3. Patarnautojas nugali savo ydas ir ugdo charakterį.
  4. Patarnautojas puoselėja savyje dieviškąjį gyvenimą.
  5. Ministrantas žino liturgiją ir ja gyvena.
  6. Patarnautojas visur sėja tikrą džiaugsmą.
  7. Ministrantas gamtoje išgyvena Dievo buvimą.
  8. Darbuose ir pramogose patarnautojas laimi savo Draugus Kristui.
  9. Ministrantas yra uolus ir sąžiningas mokydamasis ir dirbdamas.
  10. Patarnautojas meldžiasi už Tėvynę ir tarnauja jai uoliu darbu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]