Milacas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Milacas
it. Comune di Milazzo
Milazzo Stadtansicht.jpg
Milacas

Milacas
38°13′00″N 15°14′00″E / 38.216667°N 15.233333°E / 38.216667; 15.233333 (Milacas)Koordinatės: 38°13′00″N 15°14′00″E / 38.216667°N 15.233333°E / 38.216667; 15.233333 (Milacas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Sicilija Sicilija
Provincija: Mesinos provincija
Meras: Carmelo Pino
Gyventojų (2011): 32 501
Plotas: 24,23 km²
Tankumas (2011): 1 341 žm./km²
Altitudė: 1 m
Pašto kodas: 98057
Tel. kodas: 090
Tinklalapis: www.comune.milazzo.me.it
Commons-logo.svg Vikiteka: MilacasVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Šv. Steponas

Milacas (it. Milazzo, lot. Mylae) – Italijos miestas Sicilijoje, Mesinos provincijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Milaco apylinkės gyvenamos nuo neolito laikų. Pasak Homero, čia Odisėjas sutiko Polifemą.

Istoriškai miestas anksčiau vadinosi Mylae ir buvo Zanklės postas, užimtas prieš 648 m. pr. m. e., gal apie 716 m. pr. m. e.[1] Atėnai jį užėmė 426 m. pr. m. e. Kalabrijos Redžo gyventojai apgyvendino ištremtuosius iš Nakso ir Katanos 395 m. pr. m. e., kad atsvertų Sirakūzų valdovo Dionisijaus Vyresniojo įkurtą Tindarį. Tačiau šis greitai užėmė Milacą. Įlankoje Diulijus laimėjo romėnams pirmą laivų mūšį su Kartagina 260 m. pr. m. e.

36 m. pr. m. e. prie Milaco Oktaviano laivynas, vadovaujamas Marko Agripos pasiekė pirmą pergalę mūšyje su Sekstu Pompėju, kuris nesugebėjo padengti nuostolių ir buvo vėliau Agripos laivyno sutriuškintas Naulocho mūšyje.[2]

Žlugus Vakarų Romos imperijai, miestą valdė Bizantija. Jis buvo vienas pirmų vyskupystės centrų Sicilijoje. VII a. Milacą užėmė arabai ir pastatė pilies branduolį. Imperatorius Frydrichas II dar labiau įtvirtino miestą ir sukūrė medžioklės parką. Pilis buvo atstatyta Karolio V laikais.

Milace vyko mūšis tarp ispanų ir austrų 1718 m. ir 1860 m. tarp Giuseppe Garibaldi ir Abiejų Sicilijų karalystės.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. E. A. Freeman, History of Sicily, I., pp. 395, 587
  2. Dio 49.1–18