Mikojan MiG-13

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
MiG-13
Tipas naikintuvas
Gamintojas Mikojan-Gurevič
Pirmas skrydis 1945 m. balandžio 4 d.
Pradėtas naudoti 1946 m.
Baigtas naudoti 1948 m.
Būsena nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai TSRS
Pagaminta vnt. ~ 50

MiG-13 (rus. МиГ-13), I-250Tarybų Sąjungos vienvietis metalinis greitasis naikintuvas su kombinuotu varikliu (vidaus degimo variklis + reaktyvinis greitintuvas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Naujo tipo jėgos agregato su greitintuvu veikos schema.
MiG-13 I-250 3-view drawing.svg

Baigiantis II pasauliniam karui, TSRS Valstybinio gynimo komiteto 1944 m. gegužės 22 d. nutarimu pradėtas kurti naujos kartos naikintuvas.

I-250 prototipas 1945 m. pateiktas gamykliniams bandymams. Šiam prototipui buvo naudojamas kombinuoto tipo VK-107A (rus. ВК-107А) 1 650 AJ su reaktyviniu greitintuvu VRDK (rus. ВРДК) variklis, kurį sukūrė konstruktorius K. Cholščelnikovas. Sumontuotas 3,1 m skersmens trijų menčių AV-10P-60 (rus. АВ-10П-60) sraigtas.

Pirmas MiG-13 prototipo skrydis – 1945 m. kovo 3 d. Tęsiant bandymus, kovo 5 d. naikintuvas sudužo. Žuvo lakūnas-bandytojas A. Dejevas (rus. А.П.Деев). Katastrofos priežastis – dėl perkrovų subyrėjęs stabilizatorius. Avarija įvyko nedideliame aukštyje, pilotas sugebėjo iššokti iš nevaldomo aparato, tačiau žuvo nespėjus išsiskleisti parašiutui.

Sekančiame variante ankstesnės klaidos buvo ištaisytos. Sutvirtinti stabilizatoriai ir padidintas uodegos kilio plotas.

Naujasis MiG-13 variantas išvystė 825 km/h greitį, 100-150 km/h lenkdamas tų metų naikintuvus. Kombinuotas variklis leido naikintuvui pakilti nuo 400 m ilgio pakilimo tako.

1946 m. buvo pagaminti pirmieji aštuoni I-250 naikintuvai. Jiems turėjo būti suteiktas pavadinimas MiG-13, jei juos būtų ėmę naudoti kariuomenėje. A. Mikojanas bandė įsiūlyti šiuos naikintuvus Karinio jūrų laivyno aviacijai. Pirmoje serijoje buvo planuota pagaminti 50 šių naikintuvų. Iš tikrųjų naikintuvų MiG-13 pagamino tik 12.

Pasibaigus karui ir atsiradus naujesnėms pažangesnėms technologijoms, taip pat atsižvelgus, jog buvo pagaminti reaktyviniai MiG-9 ir JAK-15 naikintuvai, 1948 m. MiG-13 buvo baigti eksploatuoti.

Modifikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • I-250 – prototipas
  • MiG-13 – bazinis modelis

Šalys naudotojos[taisyti | redaguoti kodą]

Ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Viena patranka sumontuota fiuzeliaže, po vieną naikintuvo sparnuose. Visos užtaisomos po 100 šovinių.

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Tipas
Ekipažas 1 pilotas
Keleivinės vietos
Ilgis 8,20 m
Aukštis 4,25 m
Sparnų ilgis 9,50 m
Sparnų tipas Elipsinis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 15,00 m²
Tuščioji masė 3 028 kg
Pilnoji masė 3 680 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) Klimov VK-107A kombinuotas, vienas
Traukos jėga 1 650 arklio galių
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 825 km/h
Mach 0.67
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 11 900 m
Skrydžio nuotolis 1 820 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 20 m/s
Kuro atsargos


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mikojan MiG-13 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka