Mikniūnų koplyčia-mauzoliejus

Koordinatės: 54°15′06″š. pl. 24°16′37″r. ilg. / 54.251628°š. pl. 24.277047°r. ilg. / 54.251628; 24.277047
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°15′06″š. pl. 24°16′37″r. ilg. / 54.251628°š. pl. 24.277047°r. ilg. / 54.251628; 24.277047

Mikniūnų koplyčia-mauzoliejus
Savivaldybė Varėnos rajonas
Gyvenvietė Mikniūnai (Varėna)
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) XIX a.

Mikniūnų koplyčia-mauzoliejus – laidojimo koplyčia, esanti Mikniūnų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone, už 13 km į šiaurės rytus nuo Merkinės, 1,2 km į šiaurę nuo kelio  5009  VarėnaNedzingėMerkinė , pasukus pro Pilvingius.

Akmens mūro koplyčia stūkso atokioje vietoje,[1] netoli nuo veikiančių Mikniūnų kapinių, ant atviros kalvos, nuo kurios atsiveria apylinkių kraštovaizdis. Kvadratinio plano antžeminis statinys sudėtas iš stambių riedulių su smulkių akmenukų intarpais. Priekinio fasado sienoje, abipus įėjimo, taip pat šoninėse sienose įrengtos ir užmūrytos kriptos. Originalių epitafijų įrašai liudija apie čia palaidotus Godačevskių (Godaczewski) giminės narius. Koplyčia sutvarkyta, atnaujintas jos vidus.

Mauzoliejuje yra siaura, stačiakampė maldyklos patalpa, kuri atsiveria koplyčios priekyje. Atviras platus įėjimas užtvertas apsauginėmis grotomis. Suremontuotoje patalpoje vidaus sienos lygios, išmūrytos baltomis silikatinėmis plytomis, įrengtos medinės lubos, betono grindys, stovi altorėlis. Koplyčia uždengta lėkštu keturšlaičiu stogu, dengtu malksnomis, su viršūnėje įtaisytu metaliniu kryžiumi. Pastogę juosia tinkuotas kelių eilių karnizas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. antrojoje pusėje minima Godačevskių dvaro valda Pakaršyje (už 7 km). Merkinės bažnyčioje įrengta atminimo lenta vieniems iš Godačevskių – epitafija skirta Godačevskiams Jokūbui ir Eleonorai (atnaujinta 1856 m.): Wam Jakubowi i Eleonorze Godaczewskim Marszałk. Płtu I-go w grobie przodków złożonym syn Seweryn w 1856 r. tę pamiątkę wznowił.[2]

Sovietiniais metais Godačevskių mauzoliejus stovėjo apleistas, išplėštomis kriptomis. Apie 1990-uosius pastatas suremontuotas, palaikai perlaidoti ir pašventinti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]