Matematinė statistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Matematinė statistika – matematikos sritis, nagrinėjanti eksperimentų planavimo, duomenų rinkimo, sisteminimo, analizės ir interpretavimo metodus.[1]

Remiasi tikimybių teorijos modeliais, naudojama daugelyje praktinės veiklos sričių, kur susiduriama su atsitiktinumu, neapibrėžtumu, duomenų sisteminimu, parametrų apskaičiavimu ir įvertinimu: socialinių tyrimų, laboratorinių, marketingo duomenų – taip vadinamos imties apdorojime ir išvadų gavime formaliais matematiniais metodais. Skirstoma į vienamatę, daugiamatę matematinę statistiką, apima ir atsitiktinių procesų – laiko eilučių analizę. Atskiros matematinės statistikos dalys yra koreliacinė analizė (sąryšių ir priklausomybės laipsnių nustatinėjimui), regresinė analizė (kintamojo priklausomybės nuo kitų nustatymui), hipotezių tikrinimas (imčių identiškumo problemai), diskriminantinė analizė (klasifikavimo, diagnozės uždaviniams spręsti), sankaupų analizė (dar vadinama klasterių analizė – objektų suskirstymui į grupes), faktorinė analizė (kintamųjų skaičiaus sumažinimui), eksperimento planavimo analizė ir kt. Praktikoje duomenų apdorojimui yra naudojami specializuoti kompiuteriniai taikomųjų programų paketai, kurie gerokai palengvina ir paspartina skaičiavimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. matematinė statistika(parengė Vilijandas Bagdonavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-04).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]