Mažasis nykštukinis kašalotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kogia sima

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Banginiai
(Wikispecies-logo.svg Cetacea)
Pobūris: Dantytieji banginiai
(Wikispecies-logo.svg Odontoceti)
Šeima: Nykštukiniai kašalotai
(Wikispecies-logo.svg Kogiidae)
Rūšis: Mažasis nykštukinis kašalotas
(Wikispecies-logo.svg Kogia sima)
Paplitimas
Paplitimas

Mažasis nykštukinis kašalotas (lot. Kogia sima) - viena iš dviejų rūšių nykštukinių kašalotų (Kogiidae) šeimoje. Iki 1966 m. buvo laikomas nykštukinio kašaloto (Kogia breviceps) porūšiu. Retai matomi jūroje ir daugiausia apie šiuos gyvūnus sužinota tiriant žuvusius ir į krantą išplautus kūnus.

Fizinės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Mažasis nykštukinis kašalotas – mažiausias iš visų banginių. Jis užauga iki 2,7 m ilgio ir 250 kg svorio – mažiau nei kai kurie didieji delfinai. Juda lėtai, beveik nepastebimai, panerdamas ir iškildamas beveik nesukelia bangų ir purslų. Išnėręs į paviršių dažniausiai guli nejudėdamas, dėl ko jį pastebėti galima tik esant ypatingai ramiai jūrai. Mažasis nykštukinis kašalotas išoriškai ir savo elgesiu labai panašus į savo giminaitį nykštukinį kašalotą (Kogia breviceps). Identifikavimas atviroje jūroje - beveik neįmanomas, tačiau Mažasis nykštukinis kašalotas yra truputį mažesnis ir turi žymiai didesnį nugaros peleką. Kūnas - daugiausiai melsvai pilkas su šviesesne apačia ir vos įžiūrimais šviesiai geltonais, panašiais į kraujagysles, dryželiais. Už akių yra tariamos žiaunos – pusmėnulio formos baltos arba pilkos odos juostelės. Priekiniai plaukmenys - labai trumpi ir platūs. Snapo galas išsikiša virš apatinio žandikaulio, kuris yra labai mažas. Mažasis nykštukinis kašalotas turi ilgus, užlenktus ir aštrius dantis (1–3 poras - viršutiniame žandikaulyje ir 7-13 porų - apatiniame). Dėl tokių dantų Žemutiniuose Antiluose jie vadinami „žiurkinėmis jūros kiaulėmis“.

Kaip ir kiti kašalotai, mažieji nykštukiniai kašalotai galvos priekyje turi spermacetinį organą. Kaip ir jų giminaičiai, esant reikalui (kai išsigąsta arba užpulti), jie iš žarnyno gali paskleisti tamsiai raudoną skystį – tikriausiai tam, kad išvengtų persekiotojų. Dažniausiai mažieji nykštukiniai kašalotai laikosi pavieniui, bet kartais pastebimi mažose grupėse. Šio kašaloto biologija ištyrinėta labai mažai. Maitinasi galvakojais moliuskais, žuvimis ir krevetėmis. Dėl maisto gali panerti į didelius gylius.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Laikosi toliau nuo kranto, nors ir ne taip toli, kaip nykštukinis kašalotas. Paplitęs šiltuose šelfiniuose Pasaulinio vandenyno vandenyse. Pasaulinės populiacijos tyrimai nebuvo atlikti. Didžiausia gausa pastebima ties Afrikos pietumis ir Kalifornijos įlankoje. Tyrimų duomenimis rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje Mažųjų nykštukinių kašalotų populiaciją sudaro apie 11 tūkst. individų.