Lyrika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lyrika – literatūros rūšis, perteikianti jausmus ir mintis. Jai būdingas jausmingumas, subjektyvumas, emocingumas. Joje aprėpiami du dalykai: žmogaus (lyrinio subjekto), apie kurio jausmus kalbama, požiūris ir tai, kam tie jausmai skiriami (tėvynei, gamtai ir kt.). Taigi čia dėmesys žmogaus santykiui su pasauliu, kitais žmonėmis. Tai yra kūriniai, perteikiantys individo išgyvenimus, įspūdžius, mintis. Lyrika artima muzikai - kūriniuose kartojasi tam tikra skiemenų išdėstymo tvarka, garsai, sintaksinės konstrukcijos, žodžiai. Kalbančiojo išorinio portreto nėra, eilėraščio centre – lyrinis subjektas arba lyrinis aš. Dažniausiai rašoma eiliuotai, meniška kalba.