Lyrika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lyrika – literatūros rūšis, perteikianti jausmus ir mintis.

Jai būdingas jausmingumas, subjektyvumas, emocingumas. Joje aprėpiami du dalykai: žmogaus (lyrinio subjekto), apie kurio jausmus kalbama, požiūris ir tai, kam tie jausmai skiriami (tėvynei, gamtai ir kt.). Taigi čia dėmesys žmogaus santykiui su pasauliu, kitais žmonėmis. Tai yra kūriniai, perteikiantys individo išgyvenimus, įspūdžius, mintis. Nėra savarankiškų veikėjų. Nėra veikėjo, bet turi lyrinį subjektą.

Lyrika artima muzikai – kūriniuose kartojasi tam tikra skiemenų išdėstymo tvarka, garsai, sintaksinės konstrukcijos, žodžiai. Kalbančiojo išorinio portreto nėra, eilėraščio centre – lyrinis subjektas arba lyrinis aš. Dažniausiai rašoma eiliuotai, naudojamos įvairios meninės raiškos priemonės (aliteracijos, asonansai ir t.t.).