Luna 13

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luna 13
Luna-13 lander.jpg
Misijos statistika
Pavadinimas Luna 13
Įgulos narių skaičius Bepilotis
Įgulos nariai
Raketa Molnija-M 8K78M
Paleidimo vieta Baikonuro kosmodromas, 1/5 aikštelė
Paleidimo data 1966 m. gruodžio 21 d., 10:17:00 UTC
Nusileidimo vieta 18°52′N 62°04′W / 18.867°N 62.067°W / 18.867; -62.067
Misijos trukmė 6 d.
Misijos tikslas nusileidimas ant Mėnulio, paviršiaus tyrimai

„Luna 13“ (E-6M serija) buvo viena iš TSRS bepiločių kosminių skrydžių programos „Luna“ misijų. Tai buvo trečiasis kosminis aparatas, sėkmingai nutūpęs ant Mėnulio paviršiaus (po „Luna 9“ ir amerikiečių „Surveyor 1“).

Misija[taisyti | redaguoti kodą]

„Luna 13“ į orbitą aplink Žemę buvo iškeltas 1966 m. gruodžio 21 d. ir po trijų dienų atliko sklandų nusileidimą Audrų vandenyno (Oceanus Procellarum) teritorijoje, tarp Krafto ir Seleuko kraterių. Vainiklapio formos aparato karkasas prasivėrė, buvo iškeltos antenos ir jau po keturių minučių po nutūpimo pradėtos radijo transliacijos. Gruodžio 2526 d. aparatas viso persiuntė 5 panoramines Mėnulio kraštovaizdžio nuotraukas iš skirtingų Saulės kampų. Kiekvieną nuotrauką persiųsti užtruko apytiksliai 100 minučių. Ryšys su aparatu nutrūko 1966 m. gruodžio 28 d.

Įranga[taisyti | redaguoti kodą]

Aparatas svėrė 1620 kg, jo ilgis siekė 2,5 m (įskaitant nusileidimo aparatą), skersmuo – 1 m. Kosminis aparatas buvo aprūpintas mechaniniu grunto matavimo penetrometru, dinamografu ir radiacijos densitometru, kuris skirtas surinkti duomenis apie Mėnulio paviršiaus mechanines ir fizines savybes bei kosminės spinduliuotės atspindėjimą.

Trijų ašių akselerometras išmatavo nusileidimo jėgos veiksmingumą 20–30 cm grunto gylyje smūgio metu. Penetrometras buvo skirtas apskaičiuoti kokio stiprumo jėgos prireiktų norint prasiskverbti pro Mėnulio regolitą. Densitometro paskirtis buvo nustatyti paviršinio regolito tankį. Keturi radiometrai matavo infraraudonąją spinduliuotę ir nustatė, jog Mėnulio temperatūra siekė 117 ±3 °C, kai tuo tarpu radiacijos detektorius nustatė, kad radiacijos lygis būtų mažiau nei pavojingas žmonėms.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]