Baikonuro kosmodromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baikonuro kosmodromo vieta Kazachijoje
Soyuz TMA-3 Gagarino raketos paleidimas iš Baikonuro kosmodromo

Baikonuro kosmodromas, esantis Kazachstano teritorijoje – pirmas ir didžiausias kosmodromas pasaulyje[1]. Užima 6 717 km² plotą.

Tai yra vienas iš trijų kosmodromų pasaulyje, leidžiančių kosminius aparatus su žmonėmis, be to, iš ten galima paleisti visų tipų raketas nešėjas. Tarptautinės Kosminės Stoties orbita buvo parinkta atsižvelgiant į Baikonūro platumą, nes iš ten planuoti vykdyti ir vykdomi svarbiausi skrydžiai į TKS.

Pradėtas statyti 1955 m. sausio 12 d., kosmodromu tapo 1957 m. Tai buvo stambiausias kosmodromas Tarybų Sąjungoje. Po Tarybų Sąjungos žlugimo atiteko Kazachstanui, bet buvo išnuomotas Rusijai iki 2050 metų. Iš Baikonuro kosmodromo buvo paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydovasSputnik 1“ ir atliktas pirmas pasaulyje žmogaus skrydis į kosmosą, buvo leidžiami pilotuojami kosminiai erdvėlaiviaiVostok”, „Voschod”, „Sojuz”, taip pat „Saliut”, „Mirorbitinės stotys. Čia atliekama 50 procentų visų Rusijos paleidimų ir 100 procentų paleidimų į geostacionarią orbitą.

Eksploatacija[taisyti | redaguoti kodą]

1957 m. gegužė – eksploatacijos pradžia, nešančiosios raketos „R-7” paleidimas. Lapkričio 3 d. paleistas „Sputnik-2” su šunimi, vardu Laika.

1960 m. rugpjūčio 19 d. paleistas „Sputnik-5” su šunimis Belka ir Strelka.

1960 m. spalio 24 d. leidžiant balistinę raketą „R-16” kosmodrome įvyko katastrofa. Mirė 76 kariškiai.

1961 m. balandžio 12 d. paleistas „Vostok-1” – pirmasis kosminis aparatas su žmogumi, J. Gagarinu. Jis apskriejo aplink žemę per 1 valandą 48 minutes.

1987 m. gegužės 15 d. pirmą kartą paleista „Energija” tipo raketa nešėja.

19911993 m. – krizės periodas, užėjęs po SSRS žlugimo. Kosmodromui atitekus Kazachstanui, daugelis kariškių ir darbuotojų grįžo į Rusiją. Smarkiai sumažėjo kosminių paleidimų skaičius.

1994 m. – Rusija išsinuomojo kosmodromą.

1997 metais pradėta Baikonuro kosmodromo demilitarizacija.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

„P-7” tipo raketų nešėjų, skirtų nešioti vandenilinėms bomboms, vėliau tapusių pilotuojamo erdvėlaivio prototipu, bandymams reikėjo naujo poligono. Ieškant vietos buvo atsižvelgta į tokius kriterijus: didelis mažai gyvenamas regionas, kuriame mažai išvystytas žemės ūkis, ir netoliese turi būti geležinkelio linija. Tinkama vieta buvo rasta Kazachstano pusdykumėje, per kurią driekiasi geležinkelio linija, jungianti Maskvą su Taškentu (Uzbekistano sostinė). Būtent ten ir prasidėjo „Penktojo poligono” statybos. Statybos, kodiniu pavadinimu „Taiga”, buvo visiškai slaptos. Tuo pat metu netoli Baikonuro gyvenvietės konspiracijos tikslais pradėtos netikro kosmodromo statybos. Nors visi pastatai ten buvo netikri, jis buvo taip pat stipriai saugomas. Siekiant nuslėpti tikrąją poligono vietą oficialiuose pranešimuose buvo minimas Baikonuras. Galiausiai šis pavadinimas „prilipo” tikrajam kosmodromui.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Baikonuro kosmodromas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka