Lubano ežero gyvenvietės
Lubano ežero gyvenvietės (latv. Lubāna ezera mitrājs) – neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių kompleksas Latvijoje, Balvų, Lubanos, Maduonos, Rėzeknės ir Rugajų savivaldybėse, Lubano ežero senuosiuose ir dabartiniuose krantuose bei ežero apylinkėse esančių upelių krantuose. Valstybės saugomi 24 archeologiniai paminklai.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963–1982 m. Lubano ežero gyvenvietes tyrė F. Zagorskis ir Ilzė Luozė. Atrasta apie 20 gyvenviečių. Neolito pradžios Uosos, Sūliagalo, Zvidzės gyvenvietėse (4–3 tūkstantmetis pr. m. e.) rasta Narvos kultūrai būdingos keramikos, viduriniojo neolito Sulkos, Piestinios, Kvapanų, Nainiekstės gyvenvietėse (3 tūkstantmečio pr. m. e. antra pusė) – šukinės ir Piestinios tipo keramikos, vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus Aboros, Einių, Lagažos gyvenvietėse (2 tūkstantmečio pr. m. e. pradžia) – virvelinės ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėse taip pat rasta kaulo, rago, titnago, gintaro, medžio dirbinių, pastatų liekanų, mirusiųjų kapų. neolito laikotarpiu Lubano ežero gyvenvietės buvo gintaro apdirbimo centras. 1964 m. I. Luozė Nainiekstės gyvenvietėje rado 218 gintaro papuošalų, apie 3000 neapdorotų gabaliukų ir nuoskalų, daug apskritų sagų su V formos skylutėmis, cilindrinių karolių, įvairių dirbinių (nebaigtų gaminti karolių, pakabučių); rasta titnago grąžtelių ir smiltainio akmenų – šlifavimui. Gintaro dirbinių ir ruošinių rasta ir Aboros, Kvapanų gyvenvietėse.[2] Gintarą iš Baltijos jūros pakrantės ruošinių pavidalu, matyt, atgabendavo žmonės, vertęsi mainais. Lubano ežero gyvenvietės dirbtuvėse (panašios gintaro apdirbimo dirbtuvės rastos Šventosios 23-oje gyvenvietėje) pagaminti papuošalai nukeliaudavo į Suomiją, Karelijos, Pskovo sritis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lubāna ezers, Nacionālā enciklopēdija. Nuoroda tikrinta 2020-11-01.
- ↑ Lubano ežero gyvenvietės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 650 psl.
56°45′41″š. pl. 26°51′14″r. ilg. / 56.7614744°š. pl. 26.8538475°r. ilg.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ilze Loze. Piltuvkausu kultūras keramikas atradumi Lubāna ezera mitrzemē, Arheoloģija un etnografija, Rīga, t. 2003, XXI,
- Ilze Loze. Zemkopības ieviešana Latvijas teritorijā (Lubāna ezera baseins), Arheoloģija un etnografija, Rīga, 1997, t. XlX
- Ilze Loze. Lubāna ezera mitrāja neolīta dzintars un tā apstrādes darbnīcas. – Rīga: Latvijas vēstures institūta apgāds, 2008. ISBN 9984992489