Long-Term Capital Management

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Long-Term Capital Management L.P. (LTCM) - apribotos rizikos fondas, įkurtas 1994 metais. Fondo veikla buvo labai sėkminga, vidutinė metinė grąža buvo daugiau nei 40 % per metus. Tačiau, daugiausia dėl Rusijos finansų krizės, fondas 1998 metais patyrė daugiau nei 4,6 milijardo JAV dolerių nuostolių ir 2000 metais buvo likviduotas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salomon Brothers investicinio banko arbitražo skyriaus vadovas, John Meriwether buvo priverstas palikti banką. Po kurio laiko jis įsteigė LTCM apribotos rizikos fondą ir pasikvietė geriausius Salomon Brothers arbitražo skyriaus darbuotojus bei gabiausius finansų profesorius, matematikus ir net kelis Nobelio Prizo Laureatus. Pats fondo valdytojas buvo įtakingas ir turėjo pažinčių tarp iškilių finansininkų. 1994 metais John Meriwether įsteigtas LTCM fondas buvo surinkęs apie milijardą JAV dolerių pradinėms investicijoms. Bankai šiam fondui skolindavo pinigus labai palankiom sąlygom, o už sudaromus sandorius jie neprašydavo užstato. Tokiu būdu fondas galėjo smarkiai pasididinti svertą. Fondas pagrindine užsiimė obligacijų arbitražu, bet aršėjant konkurencijai, pradėjo skverbtis į vis rizikingesnes sritis. Kelerius metus iš eilės fondas net neturėjo nuostolingų mėnesių, o tai savo ruožtu paskatino fondo valdytojus dar labiau rizikuoti. Fondas rodė įspūdingus rezultatus iki pat 1998 metų, bet paskui finansų rinkas sukrėtė Azijos valiutų krizė ir Rusijos finansų krizė, kurių metu apribotos rizikos fondas patyrė žiaurius nuostolius. Per kelis mėnesius LTCM fonde investuoti pinigai sumažėjo 92 procentais. FED, JAV centrinis bankas nenorėdamas, kad finansų rinkas ištiktų visiškas krachas, sukvietė didžiausių bankų vadovus ir paskatino juos įnešti papildomų lešų, kurios buvo skirtos išvestinių priemonių likvidavimui - jų bendra rinkos vertė siekė maždaug 1 trilijoną JAV dolerių. Fondas buvo išgelbėtas, bankininkai atgavo savo pinigus, o investuotojai tik dalį. Beje, fondo valdytojai praradę krūvą pinigų, vėliau sėkmingai įkūrė kitą fondą ir net pritraukė kelis buvusius investuotojus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Roger Lowenstein. When Genius Failed: The Rise and Fall of Long-Term Capital Management.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]