Lošėjo klaida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lošėjo klaida yra loginė klaida, kylanti iš klaidingo tikimybių interpretavimo. Pagrindiniai jos variantai yra šie teiginiai:

  • Atsitiktinio įvykio tikimybė didesnė, jei ilgą laiką jis nebuvo įvykęs.
  • Atsitiktinio įvykio tikimybė mažesnė, jei ilgą laiką jis nebuvo įvykęs.
  • Atsitiktinio įvykio tikimybė didesnė, jei jis ką tik buvo įvykęs.
  • Atsitiktinio įvykio tikimybė mažesnė, jei jis ką tik buvo įvykęs.

Visi šie teiginiai neteisingi. Atsitiktinio įvykio tikimybei neturi jokios reikšmės tai, kaip seniai ar kiek kartų jis buvo įvykęs prieš tai. Metant monetą, herbas lygiai vienodai tikėtinas ir tada, jei prieš tai dešimt kartų išmetėme tik skaičių, ir tada, jei prieš tai dešimt sykių iš eilės išmetėme tik herbą.

Greičiausiai ši klaida kyla iš neteisingai interpretuojamo tikimybių teorijos teiginio (teisingo), kad atsitiktinių įvykių serijos tikimybė yra mažesnė, nei vieno atsitiktinio įvykio. Tuo mažesnė, kuo daugiau įvykių serijoje. Tačiau čia kalbama apie galbūt būsimus įvykius, o buvę neturi jokios reikšmės. Taip pat manoma, kad šios klaidos darymas žmogui yra įgimtas psichologinis fenomenas, išsivystęs natūraliai.[1]

Taip pat, lošėjo klaida daroma, kai įvykio tikimybė interpretuojama jam jau įvykus. Pavyzdžiui, iš 52 kortų kaladės paimame atsitiktinę kortą. Tarkime, tai buvo pikų tūzas. Galima nusistebėti, kad tikimybė ištraukti būtent pikų tūzą buvo lygi tik 1/52, o vis dėlto mes jį ištraukėme. Tai yra klaida, kadangi egzistavo analogiška tikimybė ištraukti bet kuriai kitai kortai. Šia logine klaida dažnai vadovaujamasi ir argumentacijoje. Dažniausiai norint paremti prielaidą, kad visata negalėjo atsirasti savaime, nes „kokia tikimybė savaime atsirasti visatai kurioje atsirastų sąlygos gyvybei ir net protui?“. Be kita ko, šiame teiginyje yra ir dar viena klaida: „tarp eilučių“ preziumuojama, kad ta tikimybė yra ypatingai maža, nors iš tiesų mes to nežinome. Nebuvo stebėta serija visatų atsiradimų ir skaičiuota, keliose iš jų išsivysto gyvybė ir protas. Apskaičiuoti to grynai teoriškai irgi nėra kaip.

Žinoma, jei prieš tai buvęs įvykis kažkaip paveikia prognozuojamąjį, tada jis iš tiesų turi įtakos tikimybei. Pavyzdžiui, tikimybė iš kortų kaladės ištraukti pikų tūzą yra tik 1/52, tačiau jei tarp prieš tai trauktų penkių kortų pikų tūzo nebuvo, o tos kortos nebuvo sugrąžintos į kaladę, tikimybė padidėja iki 1/47 (kadangi kaladėje liko tik 47 kortos).

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pinker S., How the Mind Works. Penguin Books, 1999