Centriolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ląstelė: 13. Centriolė

Centriolė (nuo lot. centrum 'vidurys') – ląstelių organoidas, centrosomos dalis, svarbi ląstelės dalijimuisi, būdinga gyvūnų ir grybų ląstelėms. Paprastai ląstelėje būna dvi, ląstelei dalijantis išsidėsto priešinguose poliuose, čia sudaro centrus, aplink juos išsidėsto susiformavusios achromatinės verpstės siūlai.

Centriolės sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Centriolė panašį į tuščiavidurį cilindrą, kurio skersmuo apie 150, ilgis – 300-500 nanometrų. To cilindro sienelė susideda iš 27 mikrovamzdelių, išsidėsčiusių 9 tripletais. Nesubrendusios centriolės (procentriolės) sudarytos iš 9 pavienių mikrovamzdelių, o vėliau – iš 9 dvigubų vamzdelių. Naujai susidariusi centriolė dažnai išsidėsto statmenai senajai. Iki branduolio dalijimosi pradžios centriolės atsiskiria ir slenka į priešingus polius.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Conduit, Paul T.. „Cnn Dynamics Drive Centrosome Size Asymmetry to Ensure Daughter Centriole Retention in Drosophila Neuroblasts“ (PDF). Current Biology, 20 (24), 2187-2192 (2010). DOI:10.1016/j.cub.2010.11.055. Pasiektas 2013-11-30.