Goldžio kompleksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ląstelės sandara: 1. Branduolys, 2. Branduolio pora, 3. Šiurkštusis endoplazminis tinklas, 4. Lygusis endoplazminis tinklas, 5. Ribosoma, 6. Baltymų pripildyta pūslelė, 7. Pernešos pūslelės, 8. Goldžio kompleksas, 9. Vidinė Goldžio komplekso pusė, 10. Išorinė Goldžio komplekso pusė, 11. Goldžio komplekso pūslelės, 12. Sekrecinė pūslelė, 13 Plazminė membrana, 14. Sekrecija, 15 Citoplazma

Goldžio kompleksas, arba Goldžio aparatas (lot. complexus golgiensis) – ląstelės vienmembranis organoidas. Atrado italas Kamilis Goldžis 1898 m., kurio garbei ir pavadintas.

Goldžio komplekso vieta ląstelėje, jo forma priklauso nuo daugelio sąlygų. Epitelinėse ląstelėse jis yra tarp branduolio ir viršūninės ląstelės dalies, sekrecinėse ląstelėse – tarp branduolio ir sekretą išskiriančios ląstelės dalies.

Goldžio komplekso sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Sudarytas iš suspaustų maišelių, cisternų, taip pat iš smulkių pūslelių ir iš stambių vakuolių. Smulkiosios pūslelės – tai transportinė struktūra, laiduojanti ryšį tarp endoplazminio tinklo ir Goldžio komplekso.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Goldžio kompleksas paruošia, supakuoja ir paskirsto molekules po ląstelę.
  • Atlieka ląstelės sekrecinę funkciją.
  • Svarbus formuotis lizosomoms.
  • Gyvūnų ląstelėse sintetina glikoproteidus ir glikolipidus.
  • Išskiria angliavandenius, iš kurių susidaro augalinių ląstelių sienelės ir vabzdžių kutikulė.