Libracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Animacija, kurioje galima pamatyti Mėnulio svyravimus

Libracija tai matomas periodinis Mėnulio svyravimas (lingavimas).

Kadangi Mėnulio apsisukimo apie savo ašį ir jo apskriejimo apie Žemę periodai yra beveik sinchroniniai, į Žemės paviršių yra atsukta visą laiką tik viena Mėnulio pusė. Bet dėl Mėnulio orbitos ekscentriciteto, jo kampinis skriejimo orbita greitis skiriasi nuo jo apsisukimo kampinio greičio. Jam esant perigėjuje, sukimasis aplink ašį yra lėtesnis, negu orbitos judėjimas. Tai suteikia mums galimybę pamatyti apie 8° ilgumos, kuri papildomai išneria iš dešinės jo pusės. Atitinkamai, Mėnuliui esant apogėjuje, stebime tą patį reiškinį, tiktai kitame jo pakraštyje. Tai yra Mėnulio ilgumos libracija.

Mėnulio orbitos posvyris į Žemės ekliptikos plokštumą, kuris yra lygus 5,1°, sudaro įspūdį, kad Mėnulio sukimosi ašis tai priartėja prie mūsų, tai nutolsta, sukeldama platumos libraciją.

Mėnulis yra nutolęs nuo mūsų planetos centro apie 60 Žemės spindulių. Esantis Žemėje stebėtojas, jai besisukant apie savo ašį, gali matyti kiek kitą Mėnulio paviršiaus dalį, nors skirtumas yra tiktai ±1°. Tokia libracija vadinama parine arba paralaksine.

Galiausiai, Mėnulio disko lingavimams turi įtakos ir fizinė libracija, tai yra Mėnulio masės centro svyravimas. Jo amplitudė yra tik apie ±0,04°, taigi jis beveik nepastebimas.