Liaudies teismas
Liaudies teismas – 1918–1991 m. formaliai rajono, miesto, nesuskirstyto rajonais, ar miesto rajono teismas, TSRS (iki 1922 m. Tarybų Rusijos) „rinktas“ gyventojų ir jiems „atskaitingas“.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies teismą sudarė liaudies teisėjai ir liaudies tarėjai, jam vadovavo iš teisėjų liaudies deputatų tarybos skiriamas pirmininkas.
Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios instancijos teismas. Liaudies teismas nagrinėjo visas baudžiamąsias ir civilines bylas, išskyrus tas, kurios priklausė aukštesniųjų teismų kompetencijai, t. p. kai kurias bylas dėl administracinių pažeidimų ir kita.
Komunistinė ideologija nepripažino klasikinio valdžių padalijimo, tad ir teismų nepriklausomumo principo, nors oficialiai jį deklaravo. Liaudies teismas buvo politinės sistemos dalis ir faktiškai gynė TSKP interesus.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje liaudies teismas veikė TSRS okupacijos metais kaip Lietuvos TSR okupacinės valdžios įrankis. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liaudies teismas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 78 psl.