Leonardas Fibonačis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 it. Leonardo Fibonacci |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1170 m. Piza |
| Mirė: | 1228 m. (~58 metai) Piza |
| Veikla: | italų matematikas |
 Vikiteka: |
Leonardas FibonačisVikiteka |
Leonardas Pizietis-Fibonačis (daugiau žinomas kaip Fibonačis, it. Leonardo da Pisa, Fibonacci, apie 1170 m. Piza – apie 1228 m. ten pat) – italų matematikas.
Biografija[taisyti]
Parašė knygų, kuriose Europos matematikus pirmą kartą supažindino su arabų matematikų darbais. Pirmoji – „Skaičiavimų knyga“ (Liber Abaci 1202 m.). Joje išdėstyta aritmetika – sudarė rekurenčiosios sekos atvejį; (Fibonačio skaičių seka) ir algebra – aprašyti kai kurių kvadratinių lygčių teigiamųjų šaknų ieškojimo būdai. Knygoje „Praktinė geometrija“ (Practica Geometriae 1220 m.) pirmą kartą algebra pritaikyta kai kuriems praktinės geometrijos uždaviniams spręsti.[1]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Leonardas Fibonačis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 9 psl.
