Liber Abaci
Liber Abaci (dar užrašoma Liber Abbaci, liet. Skaičiavimų knyga) – 1202 m. Fibonačio manuskriptas apie aritmetiką. Ji labiausiai reikšminga tuo, kad atnešė į Europą arabiškus skaitmenis, su kuriais pats Fibonačis susipažino gyvendamas ir mokydamasis Šiaurės Afrikoje.[1]
Prieš tai arabiški skaitmenys buvo minėti dar poroje europietiškų raštų (Codex Vigilanus, popiežiaus Silvestro II raštuose), tačiau Liber Abaci labiau akcentavo jų praktinį pranašumą prieš romėniškuosius ir išpopuliarino tarp prekiautojų bei akademikų.[1]
Pirmajame Liber Abaci skyriuje yra pristatomi arabiški skaitmenys (Fibonačio vadinti Modus Indorum, indų metodu) bei skaičių konvertavimo tarp skirtingų sistemų metodai. Antrajame skyriuje pateikiami praktiniai patogesnio skaičiavimo arabiškais skaitmenimis pavyzdžiai iš verslo: naudojimas buhalterijoje, matavimai, valiutų keitimas, pelno, palūkanų skaičiavimai. Trečiajame skyriuje aptariami įvairūs teoriniai matematikos uždaviniai: kinų liekanų teorema, tobulieji skaičiai, Merseno skaičiai, aritmetinės progresijos formulė ir kt. Šiame skyriuje taip pat pateikiamas uždavinys su triušių populiacijos augimu, iš kurio kilo Fibonačio skaičius. Ketvirtajame skyriuje pateikiami apytiksliai iracionalieji skaičiai, kaip kad kvadratinė šaknis iš 2 ir pan.
Liber Abaci padėjo pamatus Europos perėjimui prie arabiškų skaitmenų.[2]
Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Keith Devlin. „The Man of Numbers: Fibonacci's Arithmetic Revolution“. Walker Books, 2012 m. ISBN 978-0802779083.
- ↑ Carl Boyer. „A History of Mathematics“, 1968 m., 280 psl.