Latvijos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Latvijos vėliava. Proporcijos 1:2

Latvijos vėliava – stačiakampė, padalinta į tris horizontalias juostas (2:1:2): viršutinė ir apatinė vienodo pločio raudonos, vidurinė (dvigubai siauresnė nei raudona juosta) – balta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą raudona – balta – raudona vėliava minima Ditleb von Alnpeke Eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri datuojama XIII a. antrąja puse. Manoma, jog tokia vėliava yra viena iš seniausių šiuo metu naudojamų vėliavų pasaulyje. Dabartinės formos ir spalvų (specifinė tamsiai raudona spalva) vėliavą 1917 m. pasiūlė latvių dailininkas Ansis Cyrulis (Cīrulis).

Oficialiai valstybine vėliava paskelbta 1921 m. birželio 15 d. parlamento nutarimu.

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Legenda pasakoja, kad vienos latgalių genties kovos metu mirtinai sužeistas karo vadas buvo įvyniotas į baltą audeklą, kuris permirko nuo jo kraujo. Kariai pakėlė šį kruviną audeklą kaip savo vėliavą, ji įkvėpė narsuolius mūšyje ir padėjo iškovoti pergalę[1].

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalvos ir simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudona spalva simbolizuoja kraują, o balta – tokias vertybes kaip laisvė, teisė, teisingumas.

        Pantone spalvų sistemoje: Pantone 201 C; RGB spalvų sistemoje: Raudona – 157, 34, 53.

        Pantone spalvų sistemoje: Balta – nėra; RGB spalvų sistemoje: Balta – 255, 255, 255.

Panašios vėliavos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėliava Šalis Skirtumai
Austrijos vėliava Skiriasi proporcijos ir spalvos

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]