Laokoontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Laokoontas ir jo sūnūs“
Skulptūra viename iš Vatikano muziejų

Laokoontas (gr. Λαοκόων) – graikų mitologijoje Apolono žynys Trojoje, Akoito sūnus. Turėjo dvynius sūnus.

Trojos karo metu mėgino įkalbėti trojėnus, kad šie neįtrauktų medinio achajų arklio į miestą. Atėnė, globojusi tame kare graikus, atsiuntė iš jūros dvi didžiules gyvates, kurios pasmaugusios Laokoontą ir du jo sūnus. Nebegirdėdami perspėjimų, trojėnai įsitempė į miestą arklį su jame pasislėpusiais graikų kariais. Naktį kariai išlindę lauk ir atkėlę iš vidaus miesto vartus slapta grįžusiai savo kariuomenei. Tai pražudė Troją.

Romėnų poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70-19 pr. Kr.) poemoje "Eneida" Laokoontas, atkalbinėdamas trojėnus nuo ketinimo įsitempti į miestą danajų (graikų) neva dovanų paliktą medinį arklį, sako: "Bijau danajų, net dovanas nešančių" (lot. "Timeo Danaos et dona ferentes"). Ši frazė vėliau tapo sparnuotuoju posakiu, kai norima perspėti apie galimą priešo klastą, veidmainiškai dangstomą dovanomis.