Lansarotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lansarotė (dar. Lanzarotė, isp. Lanzarote) – sala Atlanto vandenyne, labiausiai į rytus nutolusi Ispanijai priklausančiame Kanarų salyne. Yra ~125 km nuo Afrikos krantų. Plotas 845,9 km² (ketvirta pagal dydį Kanarų sala). Kranto linijos ilgis 213 km. Paviršius kalnuotas. Aukštis iki 671 m (Famaros k.). Yra Timanfajos nacionalinis parkas.

Saloje gyvena 127,5 tūkst. gyventojų (2006 m.). Gyventojų tankumas – 150,7 žm./km². Pagrindinis miestas – Aresifė.

Manoma, pavadinta italų jūreivio Lancelot Maloisel (14 a.) iš Genujos vardu. Nacionalinio Timanfajos parko, kitaip dar vadinamo „ugnies kalnais“, teritorijoje – 32 ugnikalnių kūgiai. Iki išsiveržiant ugnikalniams, didžiulė teritorija, šiandien padengta lavos jūra, buvo derlingiausia Lansarotės žemė. Po katastrofos (1730–1736 metais) žemės paviršių užliejo 8 milijonai kubinių metrų lavos, 420 namų buvo paskandinti karštosios masės.

Lansarotės miestelis Chaisa, kadaise nukentėjęs nuo ugnikalnių, šiandien pripažįstamas vienu gražiausių saloje. Buvusi salos sostinė – miestelis Tegisa – apsuptas vynuogienojų, o Harijos miestelio apylinkėse atsiveria vaizdingas palmių slėnis, kur auga tūkstantis palmių medžių.

Kalnuotas Lansarotės peizažas

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka