Lanžė pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

47°19′29″N 0°24′22″E / 47.32472°N 0.40611°E / 47.32472; 0.40611

XV a. Lanžė pilies pagrindinis įėjimas

Lanžė pilis (pranc. Château de Langeaispilis Prancūzijos Centre, Endro ir Luaros departamente, viena iš Luaros slėnio pilių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lanžė pilį X a. pastatė Anžu grafas Fulkas Nera (Fulco Nerra), norėdamas įsitvirtinti Luaros slėnyje. Šalį valdant anglų Plantagenetų dinastijai, pilį perstatė ir padidino Ričardas I Liūtaširdis. 1206 m. pilį atsikovojo Prancūzijos karalius Filipas Augustas, bet per Šimtametį karą anglai ją vėl užėmė ir sugriovė. Iš tų laikų išliko tik pagrindinio bokšto fasadas, iki šiol vadinamas „Fulko Neros donžonu“. Tai seniausias akmeninis gynybinis statinys Prancūzijos žemėje.

1465 m. Liudvikas XI savo geram draugui ir Prancūzijos iždininkui Žanui Burė įsakė atstatyti pilį. Darbai užtruko iki 1469 m., tačiau ji iki šiol išliko kaip geriausias viduramžių pabaigos statinys su tam laikotarpiui būdingu pakeliamuoju tiltu, aukštomis sienomis ir mašikulomis. Tačiau vakarų fasadas, sodas ir dekoratyviniai lipdiniai jau primena ankstyvąjį Renasansą.

Vienas iš žymiausių pilies istorijos įvykių - tai 1491 m. gruodžio 6 d. 7 val. ryto joje įvykusios karaliaus Karolio VIII ir Anos iš Bretanės vedybos. Valdant Liudvikui XIII pilis atiteko karūnos iždui. Įvykus Prancūzijos revoliucijai pilies savininkais buvo įvairios šeimos, kol 1886 m. ją įsigijo bankininkas Žanas Žakas Zigfridas, kuris pilį restauravo ir 1904 m. kovo 22 d. padovanojo Prancūzijos institutui.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lanžė pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka