LATGA
LATGA – Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, įkurta 1990 m. gegužės 29 d. Užsiima autorinių teisių apsauga bei atlyginimo už kūrinių naudojimą rinkimu ir paskirstymu. Iki Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus įkūrimo 1994 m. LATGA faktiškai atstovavo valstybės interesams intelektinės nuosavybės srityje.[1]
LATGA – tai ne pelno siekianti nevalstybinė organizacija, kolektyviai administruojanti įvairių sričių autorių (muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos) teisių turėtojų teises, renkanti ir paskirstanti autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą. Taip pat ši organizacija koordinuoja asociacijos narių veiklą, užtikrina kuo platesnį Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių panaudojimą, užkerta kelią autorių teisių pažeidimams, finansuoja meno ir kultūros projektus, aktyviai edukuoja visuomenę autorių teisių srityje.
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Asociacijos organai yra Visuotinis narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – Taryba, vienasmeniai valdymo organai – Asociacijos direktorius ir Asociacijos prezidentas (toliau – Prezidentas), priežiūros funkcijas atliekantis organas Revizijos komisija bei ne valdymo organas Etikos komisija. Asociacijoje Tarybos ar Direktoriaus sprendimu gali būti sudaromi kiti ne valdymo organai (komisijos, komitetai, darbo grupės ir kt.).
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LATGA administracijos biuras veikia organizacijos būstinėje, Vilniuje, J.Basanavičiaus g. 14B. Administracijoje dirba per 30 įvairių sričių specialistų, kurie suteikia licencijas, surenka ir paskirsto atlyginimą iš kūrinių naudotojų, konsultuoja autorius ir naudotojus teisiniais klausimais. Administracijai nuo 2021 m. kovo vadovauja ilgą laiką šioje oganizacijoje teisininke dirbusi Laura Baškevičienė.
Taryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Taryba yra kolegialus asociacijos valdymo organas. Tarybą sudaro 13 narių. Tarybos kadencija – 4 (ketveri) metai. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 6 (šešis) Tarybos narius iš Asociacijos narių renka ataskaitinis rinkiminis Visuotinis narių susirinkimas. Po vieną Tarybos narį deleguoja Dailininkų, Fotomenininkų, Kinematografininkų, Kompozitorių, Rašytojų, Tautodailininkų ir Žurnalistų sąjungos iš Asociacijos narių.
Prezidentas yra vienasmenis organas. Prezidentą 4 (ketverių) metų kadencijai iš Tarybos narių renka Visuotinis narių susirinkimas. Prezidentas atlieka Tarybos pirmininko funkcijas. Nesant Prezidento, jį pavaduoja Viceprezidentas.
Paskutiniai Tarybos ir Prezidento rinkimai vyko 2020 10 10.
Asociacijos prezidentė
| Raminta Naujanytė-Bjelle | muzikos autorė | išrinkta VNS |
Tarybos nariai
| Eglė Ganda Bogdanienė | dailininkė | deleguota Dailininkų sąjungos |
| Gintaras Česonis | fotomenininkas | deleguotas Fotomenininkų sąjungos |
| Birutė Jonuškaitė-Augustinienė | rašytoja ir poetė | deleguota Rašytojų sąjungos |
| Antanas Kučinskas | kompozitorius | deleguotas Kompozitorių sąjungos |
| Vytautas Kvietkauskas | žurnalistas | deleguotas Žurnalistų sąjungos |
| Audrius Stonys | kino režisierius | deleguotas Kinematografininkų sąjungos |
| Vytautas Vaicekauskas | tautodailininkas | deleguotas Tautodailininkų sąjungos |
| Leonas Somovas | muzikos autorius | išrinktas VNS |
| Stanislavas Stavickis-Stano | muzikos autorius | išrinktas VNS |
| Laurynas Šarkinas | muzikos autorius | išrinktas VNS |
| Donatas Ulvydas | kino režisierius | išrinktas VNS |
| Vaidotas Valiukevičius | muzikos autorius | išrinktas VNS |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Asociaciją 1990 m. įsteigė Lietuvos autorių kūrybinės sąjungos:
- Lietuvos architektų sąjunga,
- Lietuvos dailininkų sąjunga,
- Lietuvos fotomenininkų sąjunga,
- Lietuvos išradėjų sąjunga,
- Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
- Lietuvos kompozitorių sąjunga,
- Lietuvos rašytojų sąjunga,
- Lietuvos tautodailininkų sąjunga,
- Lietuvos žurnalistų sąjunga,
- Lietuvos dizainerių sąjunga,
- Lietuvos teatrų sąjunga,
- Lietuvos mokslininkų sąjunga bei
- Lietuvos inžinierių sąjunga.
1992 m. LATGA tapo Tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos nare, tais pačiais metais pasirašytos pirmosios atstovavimo sutartys su kitų šalių panašiomis bendrijomis. 1994 m. Lietuva tapo Berno konvencijos nare.[2]
Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu asociacija šiuo metu bendradarbiauja su 123 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijų iš 68 užsienio šalių.
Tarptautinė narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LATGA yra šių tarptautinių organizacijų narė:
GESAC (1990 m.) Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimas – 34 narės (iš ES, Norvegijos, Šveicarijos), LATGA nuo 2005 m.;
CISAC (1926 m.) Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija – 239 narės, LATGA – nuo 1992 m.;
IFFRO Tarptautinė reprografinio atgaminimo teisių organizacijų konfederacija – 145 narės, LATGA – nuo 2003 m.;
EVA Europos vizualiųjų menų bendrijų susivienijimas – 26 narės, LATGA – nuo 2000 m.
Prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1990–1994 m. Bronius Leonavičius;
- 1994–1996 m. Mindaugas Urbaitis;
- 1996–2000 m., 2008–2012 m. Valentinas Sventickas;
- 2000–2007 m. Gintaras Sodeika;
- 2012–2020 m. Teisutis Makačinas;
- Nuo 2020 m. Raminta Naujanytė-Bjelle.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Apie mus - LATGA Archyvuota kopija 2017-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Istorija - LATGA Archyvuota kopija 2017-12-01 iš Wayback Machine projekto.