Kvaternionas
Kvaternionas (lot. quattor – keturi) – skaičių aibė, nekomutatyvus kompleksinių skaičių aibės praplėtimas. Kvaterniono koncepciją sumanė airis Viljamas Rovanas Hamiltonas 1843 m.
Turinys |
Apibrėžimas [taisyti]
| · | 1 | i | j | k |
| 1 | 1 | i | j | k |
| i | i | −1 | k | −j |
| j | j | −k | −1 | i |
| k | k | j | −i | −1 |
Jei kompleksiniai skaičiai gaunami prie realiųjų skaičių pridedant įsivaizduojamą elementą i (i²=-1), kvaternionų aibė gaunama pridedant tris elementus i, j ir k, tenkinančius tokias sąlygas:
Kiekvienas kvaternionas užrašomas formule:
Savybės [taisyti]
Skirtingai, nei realių ar kompleksinių skaičių, kvaternionų daugyba yra nekomutatyvi, t. y. ij = k, bet ji = −k.
Vaizdavimas matricomis [taisyti]
Kvaternionus galima vaizduoti 2×2 dydžio kompleksinių skaičių matrica arba 4×4 dydžio realiųjų skaičių matrica. Taigi, kvaternioną a + bi + cj + dk galima užrašyti:
Arba:
Panaudojimas [taisyti]
Kvaternionai naudojami kompiuterinėje grafikoje objektų transformavimui trimatėje erdvėje. Kvaternionai taip pat naudojami signalų apdorojime, fizikoje.



