Kulautuvos lobiai
Kulautuvos lobiai – Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kulautuvoje 1993–1996 m. rasti penki vėlyvųjų viduramžių sidabrinių dirbinių lobiai.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lobiai rasti 1993–1996 m. Kulautuvoje, prie Nemuno ir Klevinės upių esančioje Kulautuvos senovinėje gyvenvietėje ir kapinyne. Lobius surado Eugenijaus Ivanausko vadovaujama archeologinė ekspedicija. Lobius sudaro sidabriniai lydiniai, papuošalai arba jų dalys, iš viso 50 radinių, bendra masė 683,33 g.[1]
Lobiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis lobis rastas 1993 m., metalo ieškikliu tikrinant suartą senovinės gyvenvietės dalį. Jį sudaro:
- 3 lietuviški ilgieji
- lydinys ir 5 lydinių dalys
- žalvarinis kabutis
- apyrankė
Antrasis lobis aptiktas 1994 m. žvalgant XVII a. – XIX a. sodybvietę. Jį sudaro:
- 3 lydinių dalys, segė ir žiedas
Trečiasis lobis aptiktas tiriant kapinyną. Jį sudaro:
- 3 segių įvijos
- 3 segių lankelių dalys
- 3 segių galvutės
- 3 segių liežuvėlių dalys
- apyrankės dalis
- 2 žiedų įvijos
- 2 žiedų dalys
- kabučio dalis ir grandis
Ketvirtasis lobis aptiktas tiriant kapinyną. Jį sudaro:
- segės įvija
- segės galvutė
- segės liežuvėlio dalis
- segės lankelio dalis
- kabučio dalis
- 3 karoliai
- pusė žiedo
Penktasis lobis rastas tiriant kapinyno apeigų deginimo vietą. Jį sudaro 2 segės ir žiedas.
Spėjama, kad dalis Kulautuvos lobių (antrasis – penktasis) buvo aukos dievams Andajui ar Perkūnui, pirmasis – greičiausiai individuali auka. Lobius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ E. Ivanauskas, Kulautuvos lobiai, V., 1997
- ↑ Eugenijus Ivanauskas. Kulautuvos lobiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 211 psl.