Kristupas Sabolius

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Kristupas Sabolius
Gimė 1979 m. liepos 20 d. (44 metai)
Vilniuje
Tėvas Juozas Sabolius
Motina Rita Šerpytytė
Veikla Lietuvos filosofas, rašytojas, vertėjas
Išsilavinimas Vilniaus Universitetas

Kristupas Sabolius (g. 1979 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, rašytojas, vertėjas, kino scenaristas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) afilijuotas mokslininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997–2003 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo klasikinę filologiją ir įgijo magistro laipsnį. 2008 m. tame pačiame universitete Filosofijos fakultete apgynė disertaciją „Vaizduotės samprata fenomenologinėje filosofijoje“[1]. Nuo 2008 m. Vilniaus universitete dėsto ontologijos, estetikos, vizualumo ir filosofijos, ikonologijos ir vaizdo teorijų, šiuolaikinių vaizduotės teorijų ir šiuolaikinių meno filosofijos problemų kursus. Nuo 2014–2019 m. yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, 2018 m. tapo Masačusetso technologijų instituto afilijuotuoju mokslininku, nuo 2019 m. – Vilniaus universiteto profesorius.

2018 m. buvo kuratorių komandos narys Venecijos architektūros bienalėje, kur Lietuva pristatė „Pelkių paviljoną“[2] (pagrindiniai kuratoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai). 2006 m. išleido debiutinį romaną „Bloga knyga“. Yra parašęs keletą pjesių bei scenarijus kino filmams „Lošėjas“[3] ir „Nematoma“ (bendraautoris rež. Ignas Jonynas). Filmas „Lošėjas“ tapo pirmuoju Baltijos šalių filmu įtrauktu į San Sebastiano kino festivalio programą, o Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2014“ buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Kristupas Sabolius, kartu su Ignu Jonynu, tarptautiniame Festroia kino festivalyje buvo apdovanoti prizais už geriausią filmo scenarijų. Filmą „Lošėjas“ Lietuva nominavo užsienio kalbų kategorijai 2015 m. „Oskaruose“. 2014 m. kartu su Tomu Ramanausku išleido kūrybingumo provokacijų knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“[4]. 2002–2007 m. kaip literatūros konsultantas, dramaturgas ir vertėjas bendradarbiavo su Oskaro Koršunovo teatru. 2004–2007 m. buvo tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai. 2004 m. kartu su grupe bendraminčių įkūrė alternatyvų kultūros žurnalą „Pravda“ ir buvo jo vyriausiuoju redaktoriumi.

Pažiūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristupo Saboliaus mokslinių interesų centre atsiduria žmogaus vaizduotės ir kūrybiškumo temos. Dauguma jo publikacijų skirtos būtent vaizduotės ir įsivaizduojamybės temai. Jo filosofinių tyrinėjimų lauke nėra apibrėžtos tik šios dvi temos. Sritys, kurios taip pat domina šį filosofą, yra šiuolaikinė filosofija, spekuliatyvusis realizmas, naujieji materializmai, medijų teorijos, vaizduotės ir vizualumo teorijos, estetika bei meno filosofija, meno ir mokslo santykis[5]. Akademinę karjerą pradėjęs Platono laiškų vertimu ir jų tyrimais, vėliau Sabolius sutelkė dėmesį į vaizduotės problematiką filosofijoje bei interdisciplininiuose kontekstuose. Atsispirdamas nuo Anaksimandro, Platono, Aristotelio, epikūrininkų, stoikų, Descartes’o, Hume’o, Kanto, Husserlio, Sartre’o, Bergsono, Heideggerio, Bachelard’o, Freudo, Lacano, Deleuze’o, taip pat įtraukdamas šiuolaikinių autorių Rancière'o, Malabou, Meillassoux, Kearney‘io, Sallio, Casey‘io, Stieglerio, Wunenburgerio ir kitų idėjas, jis plėtoja savitą įsivaizduojamybės koncepciją.

Anot Kristupo Saboliaus, „Vaizduotė gali atverti naują santykį su kintamumu, daugialypiškumu, neapibrėžtumu ir procesualumu – su tais dalykais, kurie buvo skaudžiausios filosofinės problemos. Ji iš esmės teikia prieigų prie tikrovės rakursų, kurie iš racionalistinės perspektyvos negali būti išspręsti, nes intelektas veikia redukuodamas – jis paverčia judėjimą modelių pokyčiu erdvėje. Ten, kur esama įvairialypiškumo, siekiama supaprastinti į vienį ir t. t.“[6]. Todėl, šio autoriaus akimis, „vaizduotė gali būti naujas šansas filosofijoje“ [6]. Filosofas taip pat mini, jog įsivaizduojamybė yra "tokia virtualumo ar irealybės sritis, kurioje susikloja sąmonės ir pasaulio sferos, kurioje sąveikauja juslumas ir viršjuslumas. Kitaip tariant, tai yra ne tik vaizduotės sukurti „produktai“, jos objektyvacija, bet ir pats jų kūrimo, suvokimo būdas“ [7]

Vaizduotė ir įsivaizduojamybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji, 2012 m. išleista, Kristupo Saboliaus monografija vaizduotės tema – „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“. Tai sistemingas veikalas apie vaizduotės filosofiją, nepamirštant įvaizdžio bei vaizdų plotmės. Greta šių trijų esminių „Įnirtingo miego“ dedamųjų išryškėja vizualiųjų Vakarų filosofijos pamatų analize, autoriui pereinant ir prie naujausių postmodernios kultūros fenomenų.[8]

2013 m. Kristupas Sabolius išleido knygą „Įsivaizduojamybė“ Joje filosofas mėgina įtvirtinti lietuviško mąstymo tradicijoje perskyrą tarp vaizduotės ir įsivaizduojamybės. Anglakalbėje tradicijoje ši perskyra atitiktų santykį tarp „imagination“ ir „imaginary“. Jeigu vaizduotė suprastina kaip individualus subjekto sugebėjimas, tai įsivaizduojamybė yra veikiau kultūrinę, socialinę ar net ontologinę plotmę apimanti sąvoka. Pasitelkus analogiją, įsivaizduojamybės ir vaizdo santykį būtų galima suprasti kaip kalbos kaip sistemos ir paskiro žodžio ryšį. Iš pirmo žvilgsnio, nors įsivaizduojamybės plotmės reiškiniai formuojami sociokultūrinėje terpėje, jie įtakoja individualius įsivaizdavimo procesus, o kartu sukuria ir suvokimo schemas. Todėl įsivaizduojamybė Saboliaus mąstyme interpretuojama kaip neišvengiama prieiga prie realybės, ją atveriantis ir kuriantis faktorius.

„Įsivaizduojamybė yra bandymas permąstyti vaizduotės problemą atsietai nuo vidujybės ir išorybės perskyros. Sankirtoje tarp technologijos, meno ir filosofijos ši knyga iškelia klausimą apie pilkąsias zonas, kuriose neįmanomos griežtos ontologinės skirtys. Šiame kontekste ir meno kūrinys suprantamas kaip įvykis, kurio virtualioji plotmė išlieka tiek pat reali, kiek ir aktualioji.

Sumišimas, buvimas „tarp“, įstrigimas nevisavertėje būtyje, kurią reikia išspręsti nebūtimi, yra mąstymo apie įsivaizduojamybę išeities pozicija. Ja remiantis vaizduotė atsiskleidžia ne kaip būties imitatorė ir kopijuotoja, bet kaip egzistavimą atrandantis ir įgyvendinantis veiksnys. Būtent tuomet tarpinė sritis, kurios negalime suvokti, kai tikrovę redukuojame į griežtą parmenidišką perskyrą tarp Būties ir Niekio, atskleidžia savo protėjišką pirmapradiškumą ir galią.“[9].

Viena esminių įsivaizduojamybės plotmę apibrėžiančių temų yra laisvės ir kontrolės dialektika. Populiarios kultūros vaizdiniai įtvirtina tam tikrą įsivaizdavimo formatą, o kartu ir tikrovės suvokimo modelius, kurie apriboja individualios sąmonės akiratį. Todėl žmogus įsivaizduoja tik tai, kas jam buvo įdiegta. Tačiau plėtodamas radikalios įsivaizduojamybės idėją, Sabolius tiria įvairias menines praktikas kaip išsilaisvinimo technikas, kurias kultivuojant peržengiamas įtvirtintas antropocentristinis modelis.

Tęsdamas vaizduotės tyrinėjimus 2018 m. pats sudarė ir išleido kolektyvinę monografiją „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“. Kristupas Sabolius, paties rašytame knygos įvade, kad „ši monografija yra vienas iš mėginimų ieškoti hibridinės vaizduotės sąveikos taškų“. Monografiją sudarančios skirtingų autorių rašytos dalys įvairiai aspektais analizuoja materijos, kaip hibridinės kūrybos, klausimą.[10]

Veikla švietimo srityje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristupas Sabolius aktyviai reiškiasi švietime. Jis yra Vilniaus universiteto profesorius, afilijuotas mokslininkas Masačusetso technologijų institute. 2018 m. kartu su Tomu Ramanausku įkūrė „Kūrybingumo mokyklos“ edukacinę platformą vyresniųjų klasių moksleiviams. Prisidėjo prie 2019 m. startavusio Britų tarybos ir „Meno avilio“ kurto projekto. „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“. Jame filosofas su mokiniais kalbėjo apie tai, kaip vaizduotė veikia medijų požiūriu, mėgindamas išryškinti tarpininkaujančią jos prigimtį. Kristupas Sabolius nuolat dalyvauja įvairiose konferencijose, renginiuose, skaito paskaitas. Jo paties teigimu, dėstytojo ir mokytojo veikla yra būtina jam pačiam: „aš pradėjau mokyti, nes norėjau mokytis.“[11]. Kristupas Sabolius mokymą įvardina kaip visas jo veiklas jungiančią sritį. Filosofas ir pedagogas dažnai akcentuoja vaizduotės ir kūrybiškumo svarbą mokymosi procese, kritikuoja per didelį orientuojamasi į rezultatus ir įvertinimą ugdymo procese[12], pasisako už „fenomenais grįstas mokymąsi“, kai žmogus analizuoja reiškinius, o ne mokosi teoremų[13]

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot paties Kristupo Saboliaus, jis nenori nepanirti tik į teorinę vaizduotės plotmę, todėl užsiima ir vaizduotės praktika, kūryba. Kristupas Sabolius rašo scenarijus filmams, yra išleidęs romaną „Bloga knyga“. Kartu Su Tomu Ramanausku sukūrė knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“ – savotišką „antikoučingo“ manifestą ir kūrybiškumo horizontą praplečiančių pavyzdžių rinkinį. Šie ir daugelis kitų K. Saboliaus darbų yra nuoseklaus jo gilinimosi į žmogaus vaizduotės veikimą ir kūrybos praktinį pritaikymą rezultatas.[14]

  • 2017 m. sukūrė kino scenarijų filmui „Nematoma“ (bendraautoris Ignas Jonynas).
  • 2014 m. išleido 98 kūrybingumo atvejų knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“ (bendraautoris Tomas Ramanauskas).
  • 2013 m. sukūrė kino scenarijų filmui „Lošėjas“ (bendraautoris Ignas Jonynas).
  • 2006 m. išleido debiutinį romaną „Bloga knyga“ (2006, Vilnius, Tyto Alba).
  • 2004 m. parašė pjesę „Chimera“ ir tapo jaunųjų dramaturgų konkurso „Ieškome lietuviško Šekspyro“ laureatas.

Stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2010–2011 m. Fulbright programos stažuotė Niujorke, State University of New York.
  • 2008 m. stažuotė Paryžiaus Nanterre’o (X) universitete.
  • 2003 m. stažuotė Romos universitete „La Sapienza“.
  • 2000 m. stažuotė Milano katalikiškame šv. Širdies universitete.

Mokslinė bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos ir mokslo studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sabolius K. 2016. Proteus and the Radical Imaginary. Vilnius: Contemporary Art Centre, Kraków: Bunkier Sztuki Gallery for Contemporary Art.
  • Sabolius K. 2015. Proteusz i radykalna wyobrażeniowość. Kraków: Bunkier Sztuki.
  • Sabolius K. 2013. Įsivaizduojamybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Sabolius K. 2012. Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Sudarytos kolektyvinės monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sabolius K. (sud.) Budvydytė G., Burokas V., Černiauskaitė N., Gapševičius M., Gasiūnas G., Jatautas M., Michelkevičius V., Rybakova V., Sabolius K., Tautvaišas D., Urbonienė N., Urbonas G. 2018. Materija ir vaizduotė.Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kolektyvinių monografijų dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sabolius K. 2017. Rhythm and Reverie: On the Temporality of Imagination in Bachelard. In: Adventures in Phenomenology: Gaston Bachelard. Niujorkas: Suny press
  • Sabolius K. 2013. Menas, medialumas ir įsivaizduojamybė. In: Šerpytytė R. (sud.) Sekuliarizacija ir dabarties kultūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 317-354.
  • Sabolius K. 2013. Tapatybė ir kitybė kaip vizualumo kova. In: Milerius, N. (Sudarytojas), Žukauskaitė, A., Baranova, J., Sabolius, K., Brašiškis, L. Kinas ir filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 75-90.
  • Sabolius K. 2013. Filmas ir nereprezentuojanti vaizduote. In: Milerius, N. (Sudarytojas), Žukauskaitė, A., Baranova, J., Sabolius, K., Brašiškis, L. Kinas ir filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 151-166.
  • Sabolius K. 2012. Ritmo, carne e immaginazione: verso una sensazione di intercorporeità. In: Gianluca Cuozzo (ed.) Resti del senso: Ripensare il mondo a partire dai rifiuti. Roma: Aracne[15].

Straipsniai ir kitos publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sabolius K. 2020. Reality, Determination, Imagination // Open Philosophy / De Gruyter 3: 1–14
  • Harman G., Sabolius K. 2020. Editorial for the Topical Issue “Imagination and Potentiality: The Quest for the Real" // Open Philosophy / De Gruyter 3: 694–698
  • Sabolius K. 2019. Antropocenas kaip vaizduotės problema // Athena Archyvuota kopija 2020-12-01 iš Wayback Machine projekto. / Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Nr. 14. p. 172-186.
  • Sabolius K. 2018. Reprezentacijos problema ir etinė vaizduotė. ,Sauliaus sūnaus‘ atvejis // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla Nr.16-17 (gruodžio) p. 144-161[16]
  • Sabolius K. 2017. Trys Platonai // Bernardinai.lt / Naujasis Židinys - Aidai, 06 26.[17]
  • Sabolius K. 2016. Imagination and meditaion // Trópos | Anno IX, no 2. Roma: Aracne.
  • Sabolius K 2016. Grybai, žmonės ir abipusiai virsmai. Apie tarprūšinės simbiozės galimybę // Athena, Nr. 11 p.173-192
  • Gelūnas, B., Sabolius, K. 2015. Naratyvinė vaizduotė kaip etikos problema // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 88, p. 141-152.
  • Sabolius K. 2015. Hipnozė ir vaizduotės išlaisvinimas. // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 87, p. 117-132.
  • Sabolius K. 2014. Sul “sonno furioso”: l’immaginazione come sintesi attivamente passiva // Trópos | Anno VII, no 2. Roma: Aracne 167-185.[18].
  • Sabolius K. 2014. Quentinas Meillassoux ir radikali meno (ne)galimybė // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 85, p. 153-166.
  • Sabolius K. 2014. Naujosios atminties ir vaizduotės praktikos Venecijos bienalėje // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla., t. 12, p. 97-109.
  • Sabolius K. 2014. Carloso Reygadaso kinematografinė vaizduotės praktika. // Athena / Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Nr. 9. p. 117-131.
  • Sabolius K. 2013. Ontology and Phenomenology: Towards the Return of Imagination // World Congress Proceedings Vol. 27, Phenomenology
  • Sabolius K. 2013. Kaip pabėgti iš svetimo sapno? // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 83, p. 159-179.
  • Sabolius K. 2013. „Quentin Meillassoux ir radikali meno (ne)galimybė // Problemos, / Vilniaus universitetas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla p. 153-166 [19]
  • Sabolius K. 2012. Reaching Imaginary Places: Resonance and Reverberation. // Altre modernità. Bachelard e la plasticità della materia/ Milano: Università degli Studi di Milano. N° 8 (2012)[20].
  • Sabolius K. 2012. Kiek reikia laiko, kad išeitum iš kambario? // Athena. / Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Nr. 8. p. 75-91.
  • Sabolius K. 2012. Protėjas ir atsakymai. // Lietuvos dailė 2012: 18 parodų. Vilnius: Šiuolaikinis meno centras. p. 106–119[21].
  • Sabolius K. 2012. Kaip įmanomas įnirtingas žalių bespalvių idėjų miegas? // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 81. p. 44-57.
  • Sabolius K. 2011. Simuliakrai niekur nebuvo išėję// Problemos t. 80 / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 116–131.
  • Sabolius K. 2011. Trys vaizduotės vardai. // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla., t. 9, p. 58-76. ISSN 1822-4539.[22]
  • Sabolius K. 2011. Vaizduotė kaip sugebėjimas ir galia // Filosofija. Sociologija / Vilnius, T. 22. Nr. 3, p. 264–271.
  • Sabolius K. 2011. Paveikslinė sąmonė, rerezentacija ir vaizduotė // Logos / Vilnius: Logos, nr. 69, p. 37-45.
  • Sabolius K. 2010. Pamatyti laiką // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 7, nr. 1-2, p. 7-24.
  • Sabolius K. 2010. The Temporality of Imagination and Phantasy // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 78, p. 143–152.
  • Sabolius K. 2010. Erdvė ir vaizduotė // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 77, p. 60-69.
  • Sabolius K. 2009. Vaizduotė, spontaniškumas ir kitybė // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla., t. 6, nr. 1-2, p. 27-52.[23]
  • Sabolius K. 2009. Sartre’o burtų lazdelė. Nihilistinė vaizduotės laisvė ir fenomenologija, // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 75, p 66-72.
  • Sabolius K. 2007. Pingvinas ir Protėjas. Įsivaizdavimas kaip kitybė manyje // Religija ir kultūra, / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, t. 4. Vilnius, p. 21-37.
  • Sabolius K. 2007. Vaizduotiška sąmonė // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 72, p. 124–134.
  • Sabolius K. 2006. Vaizduotė anapus įsivaizduojančiojo // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 69, p. 113–121.
  • Sabolius K. 2005. Apie platoniškąsias kepenis. Dialektika ir vaizduotė Platono filosofijoje // Žmogus ir žodis / Vilnius, 7t., 4, p. 40 – 46.
  • Sabolius K. 2006. Mąstymo paauglystė // Baltos lankos / Vilnius: Baltos lankos, Nr. 21-22, p. 185–203.
  • Sabolius K. 2005. Įvadas. In: Platonas. „Antrasis ir septintasis laiškai“. Vilnius: Aidai. p. 7-68.
  • Sabolius K. 2003. Septintasis Platono laiškas: exaiphnēs ir filosofuojančiojo laikas. // Literatūra / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 45 (3), p. 21-28.
  • Sabolius K. 2001. Mistiškumas ir išmintis // Seminarai, 2000 / Vilnius: Strofa. p. 17-22.
  • Sabolius K. 2001. „Platonizmas“ ir Platonas // Seminarai, 1999 / Vilnius: Strofa. p. 79-95.
  • Sabolius K. 2000. Heideggeris ir ikisokratikai // Žmogus ir žodis / Vilnius 2t., 4. p. 34-45.

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Platonas. 2005. Antrasis ir septintasis laiškas. Vertimas, įvadas ir komentaras Kristupo Saboliaus. Vilnius: Aidai.
  • Aristotelis. 2003. Metafizika VII 1072 a20 – 1073 a10. in: Rita Šerpytytė. Religija ir filosofija. Vilnius: Tyto Alba. 46-48 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 2008 m. / Daktaro laipsnio suteikimas / Duomenų bazė „Lietuvos mokslo potencialas“ [1] Archyvuota kopija 2014-05-08 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ 2019 m. / The swam pavilion La Bienale di Venezia / swamp.lt [2]
  3. ↑ 2013 m. / Filmo „Lošėjas“ pristatymas, anonsas / losejas.lt [3]
  4. ↑ Sabolius K., Ramanauskas T. 2014. „Žmogus, kuris žinojo viską“ / Vilnius // leidykla „Dega“ [4] Archyvuota kopija 2015-02-26 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Sabolius K. / academia.edu [5]
  6. ↑ 6,0 6,1 Daina Habdankaitė / 2012 m. / „Filosofijos šansai ir paraštės" (interviu su filosofu Kristupu Saboliumi) / . Vilniaus universiteto žurnalas „Problemos" // 81 p.199-207 [6]
  7. ↑ Tomas Lušys / 2020-11-22 / „Apie erdvę ir vaizduotę“ (straipsnis, parengtas remiantis Kristupo Saboliaus paskaita „Apie erdvę ir vaizduotę“, skaitytoje Architektūros kokybės vystymo asociacijos keturių dalių nuotolinių paskaitų cikle „Utopija ir eksperimentas architektūroje“) / sa.lt [7]
  8. ↑ Sabolius K. / 2012 m. / Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
  9. ↑ 2014 m. / „Kristupo Saboliaus knygos „Įsivaizduojamybė“ pristatymas“ / Šiuolaikinio meno centras / cac.lt [8]
  10. ↑ Sabolius K. (sud.) Budvydytė G., Burokas V., Černiauskaitė N., Gapševičius M., Gasiūnas G., Jatautas M., Michelkevičius V., Rybakova V., Sabolius K., Tautvaišas D., Urbonienė N., Urbonas G. / 2018 m. / Materija ir vaizduotė.Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  11. ↑ Vilniaus universitetas / 2017-05-04 / K. Sabolius: pradėjau mokyti, nes norėjau mokytis / Vilniaus universiteto naujienų portalas [9]
  12. ↑ Karolina Rimkutė / 2018-03-26 / Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė / bernardinai.lt [10]
  13. ↑ Kristina Tamelytė / 2019-04-03 / Kristupas Sabolius: reikia pripažinti, kad vaiko kūrybingumas yra vertybė interviu su K. / bernardinai.lt [11]
  14. ↑ Gintaras Gimžauskas / 2016.12.19 / „Kristupas Sabolius: „Rasti problemos sprendimą „Google“ – ne kūryba““ / bznstart [12]
  15. ↑ „Resti del senso: Ripensare il mondo a partire dai rifiuti”“ Archyvuota kopija 2016-11-16 iš Wayback Machine projekto. Gianluca Cuozzo (ed.) Roma: Aracne. 2012
  16. ↑ https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12314
  17. ↑ Sabolius K. / 2017-06-26 / Trys Platonai // Naujasis židinys- Aidai; Bernardinai.lt [13]
  18. ↑ 2014 m. / „Sul “sonno furioso”: l’immaginazione come sintesi attivamente passiva“ Archyvuota kopija 2016-11-16 iš Wayback Machine projekto. / Trópos | Anno VII, no 2 (2014)
  19. ↑ Sabolius K. / 2013-01-01 / Quentinas Meillassoux ir radikali meno (ne)galimybė / Problemos.850 / Vilniaus universitetas // p. 153-166. [14]  
  20. ↑ Sabolius K. / 2012 m. / „Reaching Imaginary Places: Resonance and Reverberation“ / Altre modernità. Bachelard e la plasticità della materia/ Milano: Università degli Studi di Milano. N° 8 [15]
  21. ↑ 2012 m. / „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ / Šiuolaikinio meno centras [16]
  22. ↑ Sabolius K / 2011 m. / „Trys vaizduotės vardai“ / Religija ir kultūra.90 / Vilniaus universitetas / p. 58-76 [17]
  23. ↑ Sabolius K. / 2009 m. / Vaizduotė, spontaniškumas ir kitybė / Religija ir kultūra 6 (1-2) / Vilniaus universitetas / p. 27-52 [18]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kristupas_Sabolius&oldid=7139198"