Keturiese prieš banką (komedija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keturiese prieš banką

PavadinimasVier gegen die Bank
Kilmės šalis Vokietija
RežisieriusWolfgang Petersen
Prodiuseris (-iai)Christopher Doll
Lothar Hellinger
Barbara Huber
Mark Nolting
Wolfgang Petersen
Scenaristas (-ai)Tripper Clancy
KompozitoriusEnis Rotthoff
VaidinaTil Schweiger
Matthias Schweighöfer
Antje Traue
Jan Josef Liefers
Thomas Heinze
Metai2016
ŽanrasKomedija
Trukmė96 min.
Kalbavokiečių
PlatintojasHellinger / Doll Filmproduktion
Warner Bros.
IMDb įrašas


Keturiese prieš banką (vok. Vier gegen die Bank) – vokiška komedija, kuri pasirodė 2016 m.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pasakojama apie keturis vyrukus. Trys iš jų svajoja, kad sėkmingai investuos, bet jų akcijos staiga nuvertėja. Trijulė norėtų atkeryšti ir dėl to kaltina Tobiasą, investicijų konsultantą, esą dėl jo kaltės prarado pinigus. Tiesą sakant, pats Tobias prarado darbą banke, o dėl visų nelaimių kaltas valdytojas Šumacheris. Tada ketveriukė nusprendžia ištaisyti padėtį ir ruošiasi apiplėšti banką. Jie atlieka žvalgybą, padaro namų darbus, net pavagia automobilį. Jų karštais pėdsakais seka geriausia tokių nusikaltimų tyrėja. Tada vyrukai nori rasti atpirkimo ožį. Jie pinigus sugalvoja paslėpti Šumacherio namuose.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – veikėjas
  • Jan Josef Liefers. Pėteris – aktorius, kažkada vaidinęs policiniame seriale komisarą Jurgeną Podoskį, bet jo šlovė jau praeityje.
  • Til Schweiger. Krisas – boksininkas, kuris mėgsta jaunas merginas ir svajoja apie nuosavą sporto klubą.
  • Matthias Schweighöfer. Maksas – reklamos vadybininkas, kuris nusivilia, kai negauna trokštamo paaukštinimo.
  • Michael Herbig. Tobias – banko investicijų konsultantas, turintis kompleksų ir baimių.
  • Antje Traue. Policijos tyrėja Elisabeth Zollner, banko apiplėšimų specialistė. Pati geriausia savo srities žinovė.
  • Thomas Heinze. Bankininkas Šumacheris, mergišius ir suktas tipas, kuris dėl to, kad iš darbo atleistų neįtinkantį klerką, gali net paaukoti klientų santaupas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]