Kaspinuočiai
| Cestoda | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium) |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Kaspinuočiai (lot. Cestoda) – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė.
- Echinokokas (Echinococcus granulosus)
- Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginata)
- Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium) Pav.
- Platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum)
- Nykštukinis kaspinuotis (Hymenolepis nana)
Turinys |
[taisyti] Sandara
Visi kaspinuočiai yra endoparazitai, gyvenantys stuburinių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Kūnas – strobilė, sudarytas iš daug narelių – proglotidų. Kūno gale yra galvutė – skoleksas, kuria kaspinuočiai prikimba prie žarnų sienelės. Lytinė sistema kiekviename narelyje. Siurbtukais, kabliukais ar vagelėmis kaspinuotis prisitvirtina prie šeimininko žarnos sienelės. Šalinimo sistema: protonefridijų tipo. Išilgai kūno eina du latakai. Nervų sistema: yra du nerviniai kamienai, kurie prasideda galvutėje esančiame nerviniame mazge. Lytiniai organai: dauguma hermafroditai. Vyriška lytinė sistema sudaryta iš daugybės sėklidžių, kurių trumpi latakai atsiveria į sėklatakius, šie – į sėklos išmetamąjį lataką. Išmetamojo latako gale yra cirusas. Moteriška lytinė sistema sudaryta iš makšties, kiaušintakio, šakotos kiaušidės, turi trynio liauką ir Meliso kūnelį, gimda atsiveria į lytinę kloaką.
[taisyti] Lytinė sistema
Beveik visi kaspinuočiai yra hermafroditai. Lytiniai organai susidaro augant nareliams. Iš pradžių atsiranda vyriškieji, po to moteriškieji organai. Subrendę nareliai yra kūno gale.
[taisyti] Virškinimo sistema
Virškinimo sistemos kaspinuočiai neturi. Jie siurbia maistą visu kūno paviršiumi.
[taisyti] Nervų sistema
Nervų sistema susideda iš priekinio nervinio mazgo – ganglijo(kopėtinė nervų sistema), ir dviejų šoninių kamienų. Kaspinuočiai turi tik odos lytėjimo ląsteles.
[taisyti] Šalinimo sistema
Šalinimo sistema yra protanerfridinio tipo.
[taisyti] Kraujotakos ir kvėpavimo sistema
Kvėpavimo ir kraujotakos sistemų kaspinuočiai neturi.
[taisyti] Kiaulinio kaspinuočio vystimosi ciklas
Šis kaspinuočio vystimosi ciklas labai panašus į jautinio kaspinuočio vystimosi ciklą. Skirtumas tik tas, kad kiaulinio kaspinuočio tarpiniai šeimininkai yra kiaulės, šernai, katės ir šunys. Atsitiktiniais atvėjais tarpiniu šėimininku gali būti ir žmogus.Šiuo atveju jo organizme (akyse, smegenyse, raumenyse, plaučiuose, širdyje ir kepenyse) vystosi viriai, kurie gali būti aklumo ar net mirties priežastis. Iš sergančio tenioze žmogaus pasišalina subrendę nareliai su kiaušinėliais. Beknaisiodamos juos praryja kiaulės ar kiti tarpiniai šeimininkai, kurių žarnyne iš kiaušinėlių išeina šešiakablės lervos onkosferos. Per žarnų sienelę onkosferos patenka į kraujotakos sistemą ir kraujas jas išnešioja po visą organizmą. Raumenyse ir kituose organuose iš onkosferų išsivysto pūslelės pavidalo viriai. Kiaulinio kaspinuočio viriai vadinami cisticerkais. Cisticerkai raumenyse matomi plika akimi, jų viduje esti galvutė.–
 |
Šis zoologijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
