Kartachena (Ispanija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kartachena
isp. Cartagena
   Escudo Cartagena.png   
AytoCartagena.jpg
Miesto rotušė

Kartachena
37°36′00″N 0°59′00″W / 37.6°N 0.983333°W / 37.6; -0.983333 (Kartachena (Ispanija))Koordinatės: 37°36′00″N 0°59′00″W / 37.6°N 0.983333°W / 37.6; -0.983333 (Kartachena (Ispanija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Mursijos regionas
Provincija: Mursijos provincija
Gyventojų (2007): 201 300
Commons-logo.svg Vikiteka: KartachenaVikiteka
Kirčiavimas: Kartachenà

Kartachena – uostamiestis pietų Ispanijoje, Mursijos provincijoje, prie Viduržemio jūros. Apylinkėse gausu naudingųjų iškasenų: švino, geležies, vario, cinko, sieros. Eksportuojamos metalo rūdos, alyvuogių aliejus, vynas, džiovinti vaisiai. Importuojama technika, anglis, mediena, žuvis. Pagrindinė miesto pramonės šaka – metalo liejimas ir lydymas. Išvystyta stiklo pramonė.

Miestą supa kalnai. Čia yra viena svarbiausių Ispanijos karinių bazių. Išlikę senovės tvirtovės, kariniai ir laivybos statiniai, miesto sienos, pilis (statė kartaginiečiai), katedra (XIII a.), rotušė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą 228 m. pr. m. e. įkūrė Kartaginos karvedys Hasdrubalas. Senovėje ji vadinosi Carthago Nova (t. y. Naujoji Kartagina). 209 m. pr. m. e. romėnai užkariavo miestą, per uostą keliavo daug aukso ir sidabro iš apylinkių. 425 m. miestą nusiaubė gotai, vėliau jis atstatytas (ypač maurų laikotarpiu). 1269 m. atiteko Aragonui, vėliau ir Ispanijai. Ispanų pilietinio karo metu (1936–1939 m.) čia buvo respublikonų karinė bazė.