Karščio salos efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tokijas yra vienas iš dažniausiai pateikiamų karščio salos efekto pavyzdžių. Grafike pavaizduotas temperatūros Tokijuje ir aplinkinėse vietovėse kitimas 1907-2007 metais.

Karščio salos efektas (angl. heat island) yra reiškinys, kada tam tikrame regione vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Dažniausiai tai pastebima lyginant miestų ir netoli jų esančių kaimo vietovių klimatą. Tokiais atvejais temperatūrų skirtumus daugiausiai nulemia tai, kad pastatų statyboje ir kelių tiesime naudojamos medžiagos sugeria ir išlaiko daugiau saulės šilumos nei natūrali gamta. Be to, miestuose į aplinką išskiriama daugiau dėl žmogaus veiklos atsirandančios šilumos, o pastatai sulaiko ją galintį išsklaidyti vėją.[1]

Pirmasis karščio salos efektą aprašė Luke Howard 1818 metais, analizuodamas Londono klimatą. Vėliau panašūs atradimai buvo padaryti analizuojant Paryžiaus bei Vienos orus. Šiuo metu karčio salos efektas pastebimas daugelyje didesnių miestų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lisa Gartland. Heat Islands: Understanding and Mitigating Heat in Urban Areas. Earthscan, 2008, p. 1