Kanopiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžiausi kanopiniai žvėrys - žirafos.

Kanopiniai žvėrysgyvūnai, kurių galūnės evoliucijos eigoje virto kanopomis. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą ir Australiją (čia gyvena tik introdukuoti kanopiniai). Išskiriami du šių žvėrių būriai - neporakanopiai (Perissodactyla) ir porakanopiai (Artiodactyla). Kai kurie mokslininkai tryniakojus taip pat laiko kanopiniais. Šie gyvūnai labai įvairiaus dydžio ir išvaizdos. Mažiausio kanopinio javinio elniuko (Tragulus javanicus) kūno aukštis 20-25 cm, masė - 2-2,5 kg. Didžiausio kanopinio žirafos (Giraffa camelopardalis) kūno aukštis ties ketera 3,3 m, o iki viršugalvio iki 6 m. Stambiausi kanopiniai - didysis hipopotamas (Hippopotamus amphibius), baltasis raganosis (Ceratotherium simum), kurių masė 3-4 tonos. Laukiniai kanopiniai gyvūnai yra svarbi ekosistemų dalis. Daug kur pasaulyje jie vis dar medžiojami. Šiuo metu pasaulyje gyvena virš 200 kanopinių rūšių. Šis skaičius nėra tikslus, nes kai kurias rūšis zoologai vadina porūšiais ir atvirkščiai. Remiantis naujausiais genetiniais tyrimais kai kurių kanopinių sistematinis statusas pasikeitė.[1]

Neporakanopiai[taisyti | redaguoti kodą]

Būdingiausias šių stambių žolėdžių bruožas – priekinių ir užpakalinių galūnių sandara. Geriausiai išsivystęs užpakalinių galūnių trečiasis pirštas, sudarantis pagrindinę kūno atramą. Šoniniai pirštai silpnesni. Galinius pirštų narelius saugo kietos kanopos. Neporakanopiai išsivystė dabartinėje Šiaurės Amerikoje vėlyvajame paleocene, mažiau nei 10 mln. metų po dinozaurų išmirimo. Šiuo metu paplitę Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Būrį sudaro du pobūriai ir trys šeimos:

Pobūris. Hippomorpha

  • Arkliniai (Equidae). Pasaulyje 1 gentis ir 7-9 rūšys.

Pobūris. Ceratomorpha

  • Tapyriniai (Tapiridae). Pasaulyje 1 gentis ir 4 rūšys.
  • Raganosiniai (Rhinocerotidae). Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys.

Porakanopiai[taisyti | redaguoti kodą]

Būdingiausias bruožas – pradinė keturpirštė kojų sandara. Galūnės ašis eina tarp didžiausių: III bei IV – geriausiai išsivysčiusių pirštų: II ir V gerokai mažesni, reikalingi vaikštant per klampų gruntą: I pirštas išnykęs. Pirštų galai aptraukti ragine makštimi – kanopa. Gerų bėgikų visos kojų dalys pailgėjusios. Raktikaulių nėra. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvena tik aklimatizuotos rūšys.

Būryje 10 šeimų ir apie 220 rūšių. Lietuvoje – 3 šeimos ir 8 rūšys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Baleišis R., Pasaulio kanopiniai žvėrys, Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2006.